Masinė emigracija atsuko dar vieną neigiamą savo pusę – pastaraisiais metais išryškėjusi darbuotojų trūkumo problema bei augantis darbo tempas lemia vis didesnį sunkių ir net mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičių.
Susirūpinusi nieko gera nežadančia statistika Valstybinė darbo inspekcija jau nuo šios savaitės pradėjo intervencinio inspektavimo akciją Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse. Dviem savaitėms šių apskričių darbo inspekcijos skyrius papildys inspektoriai iš kitų skyrių – bus tikrinamos statybos ir transporto įmonės, mat jose nelaimingų atsitikimų daugiausia. Be to, statybose Lietuvoje žūsta triskart daugiau žmonių nei vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse.
Akcija, anot Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo Jono Naujalio, buvo suplanuota atsižvelgiant į pavojingiausias šiuo atžvilgiu ekonominės veiklos sritis ir pasirinkus apskritis, kuriose jų daugiausia. Tokia pačia tvarka netrukus bus inspektuojama ir kitose apskrityse, tik iš anksto viešai tai nebus pranešama. Inspektoriai dėmesį sutelks į svarbiausius pažeidimus – tokius, dėl kurių dažniausiai įvyksta nelaimės.
Pasak J. Naujalio, statybose apie pusę sunkių nelaimingų atsitikimų įvyko dėl kritimo iš aukščio, apie 95 proc. sunkių ir mirtinų – neįrengus kolektyvinių saugos priemonių (pastolių, uždangų, aptvarų ir pan.), dėl netinkamų kopėčių arba netinkamai jas naudojant. Aktuali esanti darbų vadovų problema – apie du trečdalius sunkiais sužalojimais ir trečdalis žūtimi pasibaigusių nelaimių darbe įvyko, kai darbams nevadovavo kompetentingas asmuo.
Beje, tiek statybose, tiek transporto įmonėse apie pusę sunkiai ar mirtinai sužalotųjų įmonėje dirbo pirmus metus.
Dirba girti
Šiemet Klaipėdos apskrityje jau užfiksuota 12 mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, 32 sunkaus sužalojimo atvejai, 9 mirtys ir 2 savižudybės. Praėjusiais metais mirtinų nelaimingų atsitikimų buvo 16, sunkių – 34, darbe mirė 14, o nusižudė 3 žmonės. Lengvų nelaimingų atsitikimų 2004 metais Klaipėdos apskrityje buvo 387, o pernai – jau net 465. Nelaimių skaičiaus darbe augimas, anot Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjo Arūno Džiugo, pastebimas būtent nuo praėjusių metų.
Beje, pernai net 4 darbuotojai žuvo, o 8 buvo sunkiai sužaloti krisdami. Pasak A. Džiugo, kritimas iš aukščio ir šiemet išlieka pavojingiausias veiksnys.
„Nelaimingų atsitikimų vis daugėja. Diskutavome apie tai su darbdaviais ir profsąjungų atstovais, jie nurodo tokias priežastis: labiausiai kvalifikuoti darbuotojai išvažiavo ir liko ne patys geriausi, darbo tempas didelis, žmonės pervargsta, taip pat blogas esąs darbuotojų parengimas”, – sakė A. Džiugas.
Anot jo, dėl prasto darbuotojų parengimo darbdaviai meta akmenį į mokymo įstaigų daržą, tačiau neturėtų atsakomybės stumti ir nuo savęs – žmonės nepakankamai instruktuojami.
Vis dėlto viena iš didžiausių priežasčių – masinis girtavimas. Visos šalies mastu kas trečias darbe žuvęs žmogus buvo girtas, o statybose – net kas antras.
„Reikėtų darbdaviams susirūpinti. Girtas žmogus privalo būti nušalintas nuo darbo, tačiau darbdaviai argumentuoja taip – nušalinus nėra kam dirbti. Matyt, yra tokių, kurie leidžia dirbti išgėrusiems, ypač jei tai pagalbiniai darbininkai. Be to, darbdaviai kartais tiesiog nesugeba sugaudyti geriančiųjų”, – sakė A. Džiugas.
Daugiausia nelaimių Klaipėdos apskrityje nutinka mažosiose įmonėse, kur gamyba intensyvi. Ypač daug nelaimingų atsitikimų, anot A. Džiugo, pakrantės įmonėse.
Tikrina spinteles
Minint paskutines dvi žūtis darbe uostamiesčio žiniasklaidoje mirgėjo AB „Baltijos” laivų statykla. Tačiau, anot A. Džiugo, žuvo ne šios įmonės, o jos teritorijoje dirbančių rangovų, mažesnių įmonėlių, darbuotojai.
„Paskutiniu metu jaučiame, beje, ne tik mes, kad darbuotojai nesilaiko instrukcijų. Apie 95 procentai nelaimingų atsitikimų įvyko nesilaikant taisyklių. Deja, prie kiekvieno žmogaus sargo nepastatysi”, – sakė „Baltijos” laivų statyklos generalinis direktorius Viktoras Stulpinas.
Anot jo, paskutiniuoju metu didelė darbuotojų kaita, o naujų žmonių savisauga mažesnė, todėl rizika išauga.
„Paskutiniai du skaudūs įvykiai atsitiko, kai subrangovai statė pastolius. Jų kompanijos mažos, ir lėšų darbo saugai jie skiria mažiau nei mes. Mes turime ir personalą, kuris kontroliuoja situaciją, periodiškai rengiame darbų saugos dienas. Kai kas nors atsitinka, darbo inspekcija žiūri, dėl kieno kaltės – rangovų ar mūsų darbo sąlygų. Dėl minėtų dviejų atvejų pretenzijų mums neturima”, – sakė V. Stulpinas.
Jis teigė neatsimenąs žūties, dėl kurios kalta būtų buvusi pripažinta „Baltijos” laivų statykla. „Jei neskaičiuotume dviejų atvejų, kai žmonės žuvo girti. Mes tada to nepastebėjome ir jų nenušalinome. Tai privertė imtis priemonių – šiemet nusprendėme dirbti su alkoholio matuokliu. Tai davė rezultatų – anksčiau pagaudavome išgėrusių, o dabar tokių beveik nebėra”, – sakė V. Stulpinas.
Sargai tikrina ateinančiųjų į darbą blaivumą, be to, ir periodiškai rengiami reidai, kai ieškoma alkoholio rūbinėse ir įrankių spintose.
„Baltijos” laivų statykla, kurioje dirba apie pusantro tūkstančio žmonių, darbų saugai, gerinti darbo sąlygoms kasmet esą skiria per milijoną litų.
Supažindina formaliai?
V. Stulpinas pabrėžė, jog didžiausia bėda yra tai, kad valstybinės institucijos pernelyg lengvai mažoms įmonėms suteikia licencijas užsiimti vienokia ar kitokia veikla. Reikalavimai, ar įmonė yra pakankamai paruošta darbų saugos aspektu, esą turėtų būti aukštesni. Dabar, anot V. Stulpino, ir įvairios darbo rinkos programos saugai skiria dėmesio tik žmones supažindinti formaliai.
Nedidelės statybų įmonės, kurios du darbuotojai neseniai buvo įtarti remontavę vieną gydymo įstaigą girti, direktorius Bronislovas Žilevičius svarstė, jog galimybė įvykti nelaimei vis dėlto didesnė stambiose įmonėse.
„Ten dideli objektai, daug žmonių – sunku viską sužiūrėti. O pas mus, pavyzdžiui, stelažai yra tik 1,2-1,5 metro aukščio, užsiimame smulkiais remonto darbeliais”, – galimybe atsitikti nelaimei abejojo jis.
Pro pirštus į saugumą darbe esą nežiūrima – įmonėje esąs šios srities specialistas, darbuotojai instruktuojami, aprūpinami specialia apranga. Girtaujantys darbuotojai esą atleidžiami. B. Žilevičius pripažino, jog tai iš tiesų esanti masinė problema.
Transportas modernėja
Transporto įmonių darbuotojai vos ne pusę sunkių ir mirtinų atsitikimų darbe patyrė užsienyje, taigi labai svarbi yra tolimųjų reisų vairuotojų kontrolė, transporto priemonių ir įrangos priežiūra.
Vis dėlto, anot asociacijos „Linava” atstovo spaudai Anatolijaus Jakimovo, iki galo nelaimės šioje srityje neišnyks – juk ir lėktuvai kartais krenta.
Pasak jo, nuo 2008 metų įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvą bus steigiami mokymo centrai, vairuotojai kas penkerius metus turės laikyti kvalifikacijos testą. Bus tikrinamos ir praktinės jų profesinės žinios.
Ir dabar, anot jo, imamasi priemonių, kad nesaugumas kelyje sumažėtų iki minimalaus lygio. „Priemonės dėl darbo laiko yra ne tam, kad žmogus nepersidirbtų, o tam, kad eismas būtų kuo saugesnis. Pagrindinis dalykas yra laikytis darbo režimo, taip pat turi būti sutvarkyta transporto priemonė. Automobilių parkas pas mus gana modernus ir kasmet modernėja. Techniniai duomenys leidžia laikytis saugumo reikalavimų, bet yra ir žmogiškasis faktorius. Be to, ne visada juk ir vairuotojas kaltas – gal kas nors į kelią išbėgo”, – sakė A. Jakimovas.
Negalutiniais tyrimų duomenimis, šiemet šalyje iki spalio įvyko 173 sunkūs ir 82 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe. Užkirsdami kelią galimoms nelaimėms inspektoriai per tą patį laikotarpį surašė apie 64 tūkst. nurodymų šalinti pažeidimus, skyrė 670 tūkst. litų baudų. Per metus dabartinėmis inspekcijos pajėgomis patikrinama apie 10 proc. ūkio subjektų. Tarp pavojingiausių veiklos sektorių yra ir medienos apdorojimas, chemijos pramonė, žemės ūkis, miškininkystė, elektros, dujų ir vandens tiekimas.