Baigiamas derinti naujasis miesto bendrasis planas.
Jį svarstę savivaldybės Nuolatinės statybų komisijos nariai išreiškė viltį, kad dar šiais metais planą bus galima pateikti tvirtinti miesto tarybai.
Lygiai prieš metus bendrojo plano rengėjai iš „Klaipėdos miestprojekto” bendrovės išklausė priekaištų, kad vėluojama rengti dešimčiai metų miesto plėtrą numatantį dokumentą. Patvirtinti planą tikėtasi dar šių metų vasaros pradžioje. Tačiau viską pakoregavo vasario 27 dieną įvykęs viešo svarstymo susirinkimas. Gauta daug pastabų.
Atlikus korekcijas derinančių institucijų atstovai dar galėjo reikšti pastabas.
Pasiūlyta atnaujinti Pamario gatvę ir visą Baltijos prospektą, o ne tik jo sankryžą. Dėl Baltijos prospekto rekonstrukcijos ketinama dar kartą kreiptis į Susisiekimo ministeriją.
Aplinkos apsaugos departamento atstovai pasigedo aiškesnių miesto vandens telkinių bei Danės upės apsaugos zonų. Taip pat prašyta, kad miesto plane būtų aiškiai nurodyti želdinių plotai. Aplinkosaugininkai stebėjosi, kad bendrasis planas pernelyg „susmulkintas”, prašoma daug įvairiausių poveikio aplinkai ataskaitų.
Pastaboms dėl vos ne iki kiekvieno atskiro sklypelio detalizavimo pritarė ir miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika. Jis teigė, kad prieš porą savaičių svarstyto Vilniaus bendrojo plano tekstinė dalis yra tris kartus mažesnė, o brėžiniai panašesni į schemas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai nori, kad bendrajame plane būtų pažymėtas giliavandenis uostas. Norint „užpiešti” giliavandenį uostą, tektų perdaryti visą šiaurinės miesto dalies plano dalį. Taip pat reikėtų atlikti strateginę poveikio aplinkai ataskaitą. Tai užimtų pernelyg daug laiko. Todėl bus pasistengta neuždaryti galimo giliavandenio uosto kelių ir geležinkelio prieigų. Tai reiškia, kad ten nebus privatizuojamos žemės, statomi nauji gyvenamieji ar poilsio objektai. Atkreiptas plano rengėjų dėmesys, kad pietinėje uosto dalyje netiksliai nurodytos jo sanitarinės zonos.
Taip pat iš gamtinės plano dalies kažkur išnyko urbanistinėje dalyje parodytas jachtų ir mažųjų laivų uostelis bei užteršto grunto aikštelė. Pasigesta tikslesnio „Laivitės” bendrovės teritorijos paskirties keitimo procedūrų apibrėžimo.
Bendrojo plano rengėjams nurodyta dar kartą peržiūrėti, ar jų rengiamas dokumentas atitinka miesto strateginio plano nuostatas. Kai kur siūlyta keisti strateginį planą. Vienas pavyzdžių – miesto ir uosto suartėjimas. Miesto interesams atstovaujantieji mano, kad uostas dažnai nekreipia dėmesio į miesto norus bei pasiūlymus. Todėl pasigirdo siūlymų, kad miestas turi tvarkyti Smiltynės krantines panašiai kaip yra Juodkrantėje.
Bendrajame plane siūlyta įrašyti nuostatą, kad miestas sieks perimti dalį aplink Klaipėdą esančių miškų. Dabar jam priklauso tik apie pusantro šimto hektarų miškų. Taip pat būtina ištaisyti sumaištį dėl gyvenamųjų namų statybos sodų bendrijoje.
„Nuolatinei statybų komisijai pritarus, Klaipėdos miesto bendrasis planas bus pateiktas Klaipėdos apskrities viršininko administracijai”, – sakė Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas. Tikimasi, kad jo derinimas užtruks ne ilgiau kaip mėnesį. Apskrities specialistai ne tiek nagrinės patį planą, kiek tikrins, ar visos procedūros atliktos laiku ir teisingai.