Tuštėjanti Rusija pakvietė sugrįžti po visą pasaulį išsibarsčiusius tėvynainius.
Supervalstybė juos vilioja gražiais pažadais, tačiau klaipėdiečiai, kurių daugiau nei ketvirtadalis – rusai, neskuba krautis krepšių.
Daugumai jų Lietuva – namai.
Neketina išvykti
„Kito krašto neįsivaizduoju. Čia gimiau aš, mano dukterys ir jų vaikai. Visi jie irgi iš Klaipėdos neketina išvykti”, – sakė 57 metų politikė, Klaipėdos autobusų parko vadovė Jelizaveta Daugininkienė.
Ji prisiminė po karo Klaipėdoje įsikūrusius baltarusį tėvą ir rusę motiną.
Panašių likimų – daugybė. Ištisi kaimai po karo valdžios buvo verbuojami vykti į Klaipėdą atkurti sugriautą pramonę.
„Rusijos bandymą susigrąžinti po pasaulį išsibarsčiusius tėvynainius vertinu kaip naują galimybę pasirinkti. Tačiau abejoju, ar bus daug norinčiųjų. Kas norėjo, tas seniai jau namo išvažiavo”, – apibendrino J.Daugininkienė.
Vilioja pažadais
Užsienyje gyvenantiems tėvynainiams Rusijos Federacijos migracijos tarnyba pažėrė daug pažadų.
Viliojama ne vien pagreitintu Rusijos pilietybės suteikimu – pasą gaus ne, kaip įprasta, po 5 metų gyvenimo Rusijoje, bet po 2 ar 3 mėnesių.
Bet ši tvarka atims teisę turėti dvigubą pilietybę.
Taip pat sugrįžėliams žadama apmokėti persikraustymo į Rusiją išlaidas, pasirūpinti būstu, darbu, socialinėmis garantijomis.
Tėvynainiais iš svetur rūpinsis vienuolikoje šalių – JAV, Vokietijoje, Lietuvoje, Estijoje bei kitur – iki 2007 metų pabaigos žadamos įkurti specialios tarnybos.
Tačiau yra klaipėdiečių, abejojančių, ar šių pažadų nesugniuždys biurokratai.
„Repatriacijos idėja graži ir nacijai svarbi. Tačiau iki 30 metų aš gyvenau Penzoje, po to beveik 20 metų – Klaipėdoje. Galiu palyginti ir teigti, jog Rusijos biurokratai sunkiau įveikiami nei Lietuvos”, – pastebėjo A.Rubliovo pagrindinės mokyklos direktoriaus ir cerkvės šventiko pareigas derinantis Vladimiras Artomonovas.
Domisi ir pensininkai
„Prašymų dėl išvykimo dar nesulaukėme”, – tikino Rusijos Federacijos generalinio konsulato Klaipėdoje atstovas Aleksandras Dolgopolovas.
Tačiau besidominčių išvykimo į Rusiją galimybėmis yra.
„Tai dvi klaipėdiečių kategorijos – 20-25 metų jaunuoliai ir pensininkai. Pastarieji nori grįžti į istorinę tėvynę baigti gyvenimą tarp artimųjų. Jauni žmonės galvoja Rusijoje baigti aukštuosius mokslus ir apsigyventi didžiuosiuose miestuose – Maskvoje, Peterburge, Kaliningrade ar greta jų”, – sakė konsulas.
„Klaipėdai” jis neslėpė abejonių, jog vargu ar tikėtinas masinis rusų išvykimas į istorinę tėvynę.
„Kas norėjo, tas jau išvyko. Dauguma čia likusių rusų yra gimę Lietuvoje, yra Lietuvos piliečiai ir Lietuvoje jaučiasi natūraliai bei komfortiškai”, – pabrėžė A.Dolgopolovas.
Padėtis – katastrofiška
Konsulo mintis netiesiogiai patvirtino Klaipėdos universiteto docentas, istorikas, politikos apžvalgininkas Vygantas Vareikis.
„Į istorinę tėvynę pajudėti gali rusai iš Vidurio Azijos. Ten vietos gyventojų spaudimas rusams yra didelis. Tačiau Baltijos, ypač Lietuvos, rusams čia – pažadėtoji žemė. Veikia rusiški vaikų lopšeliai-darželiai, mokyklos… Rusakalbiai Lietuvos piliečiai puikiai integravosi, tad vargu ar jie grįš į Rusiją”, – abejojo V.Vareikis.
Jis pastebėjo, kad demografinė padėtis Rusijoje – katastrofiška: gyventojų sparčiai mažėja dėl mažo gimstamumo, didelės emigracijos, baisaus alkoholizmo.
„Siekianti susigrąžinti tėvynainius Rusijos Federacijos valdžia daro teisingą žingsnį, nes tuštėja Sibiras ir Tolimieji Rytai, išmiršta Centrinės Rusijos kaimai”, – sakė istorikas.
Tačiau, jo nuomone, vargu ar sugrįžėliai norės blogiau gyventi nei Lietuvoje ir įsikurti kokiame nors Rusijos užkampyje.
„O tarkime, Maskvoje kažin ar realu tikėtis įsikurti. Ten milžiniškos nekilnojamojo turto kainos. Vidutinė vieno kvadratinio metro kaina „chruščiovkėje” – 4 tūkst. JAV dolerių”, – pridūrė V.Vareikis.
Bumo nėra
„Pastaruoju metu grįžimo į Rusiją bumo nebuvo ir nėra”, – tikino uostamiesčio Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus viršininkė Svetlana Chodina.
Tačiau šioks toks judėjimas nuolat vyksta.
Jis suintensyvėja šiltuoju metų laiku, kuomet keliauti yra patogiau. Pavyzdžiui, šių metų sausį ir vasarį į Rusiją išvyko gyventi 16, o rugpjūtį ir rugsėjį – 28 Klaipėdos gyventojai.
Mūsų šalies Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos į Rusiją išvyko 1,1 tūkst. žmonių.
Grįžimo į Rusiją ir kitas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas bumas užfiksuotas 1990-1993 metais.
Nuo 1994-ųjų Lietuvos gyventojai dažniausiai išvyksta į Vakarus.
Rusų mieste sumažėjo
Kiek rusų šiuo metu gyvena uostamiestyje, tiksliai nežinoma.
Klaipėdos teritorinės statistikos valdybos viršininkė Gražina Sebeckienė galėjo pateikti 2001-ųjų Lietuvos gyventojų surašymo duomenis.
Jie byloja, kad Klaipėdos mieste gyveno 192 954 žmonės.
Tarp jų daugiausiai – lietuvių (137 557) ir rusų (41 110) tautybių gyventojų.
G.Sebeckienė atkreipė dėmesį, jog anksčiau uostamiestyje rusų būta daugiau.
1970-aisiais jie sudarė 30,9 proc., o 1959 metais – net 35,7 proc. Klaipėdos gyventojų.