Valdžios ir verslo atstovai buria darbo grupę, kuri aiškinsis, kodėl ES parama sunkiai pasiekia Lietuvos ūkį. Finansų ministerija tikina, kad parama 2007-2013 metams bus administruojama paprasčiau.
Dėl lėtai dirbančios ES paramos administravimo mašinos Lietuva rizikuoja negauti mažiausiai milijardo litų 2004-2006 metams jai skirtų Briuselio lėšų. Nors už ES paramą atsakingų valdininkų vis daugėja, tiek verslo, tiek ir valdžios atstovai prisipažįsta, kad plečiamas biurokratinis aparatas vargu ar išjudins stringančią ES paramos administravimo sistemą.
Iš viso 2004-2006 metams Lietuvai skirta bemaž 4,2 mlrd. litų, tačiau vos penktadalis šių lėšų pasiekė paramos gavėjus. Iki šio paramos etapo pabaigos liko mažiau nei trys mėnesiai, o dar nepasirašyta sutarčių gauti 20 proc. paramos lėšų. Tai reiškia, kad apie milijardas litų gali taip ir likti nepanaudotas.
„Ji labai sudėtinga, biurokratizuota, pernelyg popierinė. Jei tris kartus daugiau pinigų skirstysime esant tokiam pat požiūriui ir biurokratizmui, tai paskęsime tame liūne, ir žmonės ES paramos baidysis kaip velnio”, – sakė Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius, užsimindamas apie problemas skirstant ateinančių septynerių metų ES paramą. 2007-2013 metais Lietuva iš struktūrinių fondų gaus daugiau nei 20 mlrd. litų, dar 16 mlrd. litų bus skirta žemės ūkio išmokoms.
Valdininkų daugėja
Praėjusį penktadienį po diskusijų su Vyriausybės atstovais ir socialiniais partneriais Seimo Europos reikalų komitetas nutarė imtis valdyti blogėjančią situaciją. Anot komiteto pirmininko Vydo Gedvilo, parlamentarams teko išklausyti skundus dėl lėšų skirstymą prižiūrinčių agentūrų lėtapėdiškumo, kompetencijos stokos, biurokratizmo bei atsainumo.
„Darbuotojų tose agentūrose daugėja pagal geometrinę progresiją. Kai tokia darbo apimtis, mums reikės kurti atskiras ministerijas. Juk agentūrų darbuotojams mokami atlyginimai įskaičiuojami į sąnaudas”, – kalbėjo Auštrevičius.
Europos reikalų komitetas siūlo sudaryti darbo grupę ES paramos administravimui prižiūrėti, į jos sudėtį įeitų parlamentarai, Vyriausybės nariai, taip pat verslo pasaulio atstovai. Ši grupė teiktų rekomendacijas, kaip spręsti su ES paramos skirstymu susijusias bėdas.
Lėšų nepasiima
Naujausiais duomenimis, kol kas blogiausia padėtis skirstant ES pinigus – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prižiūrimose srityse – čia panaudota tik 7 proc. skirtų lėšų. Ne ką geresnių rezultatų pasiekė Aplinkos (10 proc), Finansų, Švietimo ir mokslo (po 12 proc.), Ūkio (15 proc.) ministerijos. Tiesa, situacija dar nėra itin dramatiška, nes ES paramos panaudojimo taisyklės numato, kad lėšos gali būti panaudotos per dvejus metus. Vadinasi, iki 2008 metų padėtis dar gali keistis.
Tačiau verslininkus vienijančios asociacijos kol kas didelio optimizmo sako nematančios. „Jei mes, gana stiprios organizacijos kaip pramonininkai ar darbdavių konfederacija, dėl painių procedūrų nepajėgiame deramai panaudoti visų lėšų, tai ką kalbėti apie smulkias verslo įmones. Tai toks sudėtingas procesas. Reikia turėti labai stiprius specialistus darbovietėse”, – kalbėjo Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
Jis teigia, kad daugiausia rūpesčių kelia itin brangus administravimo procesas, ir jei sistema nesikeis, į ES struktūrinių fondų paramą negalės pretenduoti nevyriausybinės organizacijos – projektai tampa per brangūs.
Ministerija išgirdo
Finansų ministerijos viceministras Rimantas Šadžius mano, kad sunkiai riedantis ES paramos vežimas per ateinantį septynerių metų laikotarpį įsivažiuos, o Lietuva be vargo įvykdys paramos įgyvendinimo planą.
„Akivaizdu, procesas, kai atrenkami ir tvirtinami finansuojami projektai, yra ilgas ir sudėtingas. Sutartys buvo ta didesnioji darbo dalis, todėl laiko gauti lėšas dar yra. Garantuoju, kad visas sutartis pasirašysime”, – aiškino Šadžius.
Jis taip pat ramino, kad visose ES šalyse pirmais metais lėšos panaudojamos lėčiau, vėliau tempai greitėja. Vis dėlto Šadžius tikino, kad Finansų ministerija imsis keisti ES struktūrinių fondų paramos administravimo tvarką.
„Dabar Lietuvoje priimta, kad visos mokėjimo paraiškos turi būti tikrinamos 100 proc. Rimtas klausimas, ar visas paraiškas turime tikrinti. Gal neverta, jei projekto rizika minimali”, – samprotavo jis. Finansų viceministro teigimu, socialinių partnerių pastabos ir pasiūlymai vertinami labai kritiškai, nes Vyriausybė negali rizikuoti prarasti dalį paramos lėšų dėl klaidų, skylėtos kontrolės ir piktnaudžiavimų. Tačiau į pastabas žadama atsižvelgti.
„Žinoma, neturi likti tokių nesąmonių, kai agentūros kelia skirtingus reikalavimus. Planuojame, kad reikalavimai ir veiklos reglamentavimas visoms agentūroms, taip pat ir pareiškėjams, bus vienodi. Gairės pareiškėjams taip pat turėtų būti standartinės, o ne rašomos kiekvienos ministerijos”, – kalbėjo Šadžius. Jis taip pat sakė, kad projektai greičiausiai bus skirstomi pagal dydį, tad mažiems projektams bus taikomos paprastesnės taisyklės.