Valstybinė ligonių kasa kompensuojamiesiems vaistams pirkti pritrūko ne pinigų, bet laiko
Daugumai mūsų šalies gyventojų kompensuojamieji vaistai yra vienintelė galimybė pasveikti, susirgus sunkia liga. Medicina ir farmacijos pramonė daro stebuklus, bet jie brangiai kainuoja ir toli gražu ne kiekvienas ligonis gali jų įsigyti už savo pinigus.
Tačiau sveikatos apsaugos ministru tapęs Rimvydas Turčinskas panaikino ne vieną savo pirmtako įsakymą, skirtą gyvybiškai svarbiems vaistams centralizuotai pirkti. Ligoniai liko be žadėtų lauktų medikamentų. Keista, bet naujasis ministras tai padarė ne dėl lėšų stokos, kuo dažniausiai būdavo teisinamasi.
Kam rūpi naujagimių sveikata
Dar gegužės mėnesį Privalomojo sveikatos draudimo taryba (PSDT) pritarė, o birželio mėnesį sveikatos apsaugos ministro Ž.Padaigos įsakymu buvo patvirtinta, kad skiriama 1 mln. litų pirkti vaistus Palivizumab, skirtus neišnešiotų naujagimių kvėpavimo takų virusinės infekcijos prevencijai. Lietuvoje per metus šių vaistų reikia maždaug 300 naujagimių, kurie dėl kvėpavimo infekcijos dažnai atsiduria reanimacijos skyriuose. Vaistai turi pasiekti pacientus prieš prasidedant pavasariniam ir rudeniniam infekcinių ligų protrūkiui.
„Tai yra labai geri vaistai. Turtingose šalyse jie skiriami visiems neišnešiotiems naujagimiams nuo virusinės infekcijos apsaugoti, o pas mus – tik patiems mažiausiems. Mes šių vaistų labai laukiame”, – sako Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos Naujagimių ligų skyriaus vedėja gydytoja Dalia Stonienė.
Tačiau be jokių motyvų ir argumentų šių vaistų pirkimo konkursas ir ministro įsakymo vykdymas buvo sustabdytas, o spalio 6 d. PSDT buvo pateikta iš naujo svarstyti šį klausimą, nenurodant, kodėl negalioja ankstesnis sprendimas.
Taryba ir šiuo atveju pakartotinai patvirtino, kad naujagimiams pirkti Palivizumab vaistus yra tikslinga. Tad kodėl, nepaisant dviejų PSDT sprendimų bei galiojančio ministro įsakymo, šių vaistų pirkimas buvo sustabdytas?
Gydytojai klausia: nejaugi iki šiol ministras Rimvydas Turčinskas atsainiai žiūri į naujagimių sveikatą?
Pakilo iš patalo
„Neduok sviete susirgti tokia liga”, – dar pernai kalbėjo gydytoja Ona Laukaitienė, tapusi sunkia savo kolegų paciente. Jų darbas buvo stulbinantis: ant patalo praleidusi pusantrų metų, septynis kartus patyrusi vien šonkaulių lūžius, taip pat po kartą stuburo ir abiejų rankų dilbių, kentusi alinantį skausmą moteris pakilo iš lovos ir vėl sugeba pati atsinešti laikraščius, nueiti pas gydytojus. Aštuoniasdešimt penkerių metų kaunietė iš osteoporozės spąstų išsikapanojo vartodama naujos kartos vaistus.
Prieš dvejus metus osteoporoze sergančios moterys buvo pradėtos gydyti naujos kartos kaulų trapumą mažinančiais vaistais Teriparatide (Forsteo). Jie darė tiesiog stebuklus: pakėlė iš lovų prie jų prikaustytas ligones. Jos, vartodamos šiuos vaistus, vėl gali vaikščioti, gyventi savarankiškai ir kaulai nebelūžta, dingo sąnarių skausmai.
Vaistai buvo labdariniai
Šie vaistai buvo gauti dovanų iš „Eli Lilly” farmacijos kompanijos ir šių metų pradžioje jų atsargos išseko. „Labai apsidžiaugėme, kai pavasarį tuometinis sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga pažadėjo šių vaistų nupirkti centralizuotai už du milijonus litų”, – sako Kauno apskrities osteoporozės klubo „Uola” pirmininkė Genovaitė Kliučinskienė. „Šios sumos pakaktų 130 pacientų, kuriems Teriparatide yra neišvengiamai reikalingas gydymui”, – sako Kauno medicinos universiteto (KMU) Endokrinologijos klinikos vadovas profesorius Gintautas Kazanavičius.
Tačiau šių vaistų sunkia osteoporozės forma sergantys ligoniai negauna iki šiol. „Mums nesuprantama, kodėl vilkinami pirkimai, nes kiekviena diena mums be galo svarbi”, – stebisi ir piktinasi Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Pasikeitė ministrai, pamiršti ministerijos įsipareigojimai ir pažadai. Juos priminusiam KMU Endokrinologijos klinikos vadovui G. Kazanavičiui bei jo kolegoms Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Kriauza rugsėjo 28 dieną atsakė: „Kadangi iki 2007 metų liko nepakankamai laiko, kad būtų įvykdyti visi pirkimai, kuriems 2006 metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo buvo skirtos papildomos lėšos, siūlome vaistą Teriparatide įtraukti į 2007 m. PSDF biudžetą”.
„Švelniai tariant, esame labai nustebinti tokiu atsakymu”, – sako profesorius G.Kazanavičius. Jis dar labiau stebisi ir piktinasi tais, kurie nesupranta, kad negydomų ligonių invalidumas, jų slauga valstybei kainuoja daug didesnius pinigus nei du milijonai litų.
Beje, šiuo atveju neužteko ne pinigų, kaip dažnai pas mus teisinamasi, o laiko. Visi reikalingi dokumentai vaistų pirkimui buvo preciziškai parengti.
Pagaliau nuspręsta, kad šių vaistų bus perkama, tačiau ne visiems ligoniams, o tik pusei tų, kuriems jie reikalingi.
Onkologiniams ligoniams ne geriau
Jau minėtuose PSDT bei sveikatos apsaugos ministro įsakymuose buvo nuspręsta pirkti ir vaistų sergantiesiems kai kurių organų vėžiu. Tačiau be jokių argumentų ir šie įsakymai buvo atšaukti. „Ar tuo norima pasakyti, kad ligonius, susirgusius mezatalioma ar smulkialąsčiu plaučių vėžiu, siųsime gydytis į užsienį? Juk tokią galimybę numato Lietuvos įstatymai: kai gydymas Lietuvoje nėra prieinamas, galima siųsti gydytis į užsienio ligonines”, – sako Kauno medicinos universiteto profesorius onkohematologas Eduardas Vaitkus.
Jis priduria, kad perkant vieną iš šių priešvėžinių preparatų centralizuotai būtų galima sutaupyti 1,5 – 3 mln. litų per metus.
Septynis kartus brangiau
Vieša paslaptis, kad farmacininkai labai gerai moka įsiūlyti savo vaistus. Dešimt metų mūsų šalyje buvo perkami vaistai Streptokinazė, skirti krešuliams širdies kraujagyslėse tirpinti. Kardiologų teigimu, jie yra senosios kartos. Dabar vietoje šių vaistų perkami septynis kartus brangesni analogiški vaistai Alteplaze. Vienos Streptokinazės dozės kaina – apie 500 litų, Alteplazės – 3500 litų. KMU Kardiologijos klinikos profesorius Ramūnas Navickas sako, kad naujieji vaistai ne tik tirpdo krešulį, bet ir plečia kraujagysles, tačiau Klinikų medikai, kai ligoniui gresia miokardo infarktas, dažniausiai naudoja mechaninius metodus, zondavimą. „Nežinau, gal rajonų ligoninėse dar ir gydo šiais vaistais, bet mes taikome pasaulinio lygio metodiką”, – sako profesorius.
„Atlikus mokslinius tyrimus buvo nustatyta, kad abiejų vaistų galutinis klinikinis efektyvumas yra vienodas: tiek pat ligonių, gydytų vienais ar kitais vaistais, miršta staigia mirtimi, taip pat dažnai jiems išsivysto pakartotinis miokardo infarktas”, – sako profesorius E.Vaitkus.
Skiriama daugiau, gaunama mažiau
VLK savo pranešimuose džiaugiasi, kad praėjusiais metais PSDF biudžete kompensuojamiesiems vaistams, palyginti su 2004 m., buvo numatyta 70 mln. Lt daugiau – iš viso 439,9 mln. litų. Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti šiemet tenka bemaž penktadalis viso 2005 m. PSDF biudžeto lėšų.
Labiausiai PSDF biudžete padidėjo išlaidos, skirtos širdies ir kraujagyslių sistemos ligų vaistams kompensuoti. Pernai tokios kompensacijos padidėjo beveik penktadaliu – net 16 mln. Lt (palyginti su 2003 metais).
Kardiologinių vaistų įsigijimo išlaidoms kompensuoti išleista 24 proc. iš PSDF biudžeto skirtų lėšų. Nervų sistemą veikiantiems vaistams išleista 16 proc. lėšų, priešnavikiniams vaistams – 13,6 proc., virškinimo traktą ir metabolizmą gydančių vaistų – 11,35 proc., kvėpavimo sistemą veikiančių vaistų – 10 procentų.
Taip pat ryškėja tendencija, kad nors ir mažėja į Lietuvą tiekiamų vaistų gamintojų kainos, tačiau pacientai gydomi vis brangesniais vaistais. Tai parodo kasmet didėjančios kompensuojamųjų vaistų vidutinės recepto kainos. Pavyzdžiui, 2001 m. vidutinė recepto kaina buvo 36 Lt, 2002 m. – 39 Lt, 2003 m. – 41 Lt, 2004 m. – 42 litai. Vaistų širdies kraujagyslių ligoms gydyti vidutinė recepto kaina padidėjo 1,5 Lt, onkologijos ligoms gydyti – net 20 Lt, nervų sistemą veikiančių vaistų – 1,4 lito, teigia VLK.
Į PSDF lyg bitelės litą prie lito suneša dirbantieji, o centralizuotai perkantieji kompensuojamuosius vaistus disponuoja milijonais litų. Kaip juos sąžiningai paskirstyti – ne tik aukštosios matematikos, bet ir sąžinės bei garbės reikalas. O kartais tam reikalingas ir Antikorupcinės komisijos tyrimas.