Žemės ūkio universitetui priklausančią Raudondvario pilį norima paversti santuokų rūmais ir valdžios puotų rengimo vieta
Kauno rajono valdininkai puoselėja itin ambicingus planus. Jie nori perimti ir atkurti Raudondvario pilį. Čia ketinama įrengti santuokų rūmus, o kitas sales naudoti iškilmingiems svečių priėmimams.
Kauno rajono valdžios atstovai, užsimoję apleistą pastatą paversti reprezentaciniais rūmais, į tvirtovės renovavimą pasiryžę investuoti ne vieną milijoną, nors pati savivaldybė, nuolat stokojanti lėšų, sunkiai kratosi sovietmečiu dvelkiančio įvaizdžio, dėl mažų atlyginimų ir prastų darbo sąlygų čia nenoriai eina dirbti specialistai. Todėl valdžios atstovų užmojai investuoti apie 10 mln. litų į Raudondvario pilies atkūrimą sukėlė nuostabą.
Vienas idėjos autorių Kauno rajono vicemeras socialliberalas Artūras Orlauskas LŽ tvirtino, jog tokiu būdu savivaldybė ne tik išspręstų savo problemą – turėtų reprezentacijai deramą erdvę, bet ir būtų išsaugota baigianti nykti pilis. „Tai kol kas tik mintis, kilusi šios vasaros pabaigoje, kai čia vyko puikus renginys – meno festivalis „Pilies akordai”. Tai ypač dėkinga erdvė, kuri dabar nėra išnaudojama, net nykstanti, – kalbėjo Orlauskas. – Iš kur gauti pinigų? Aišku, dalį turėtų skirti pati savivaldybė, taip pat yra Valstybės investicijų programa, teiktume projektus ir Europos Sąjungos paramai gauti”.
Raudondvario architektūrinį palikimą sudaro Renesanso rūmai, turintys ir gotikos elementų. Dabartiniai rūmai pastatyti 1653-1664 metais. Tada jie priklausė Vilniaus vaivadai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonui Jonušui Radvilai. Nuo XIX amžiaus rūmai vadinami pilimi. Per Antrąjį pasaulinį karą Raudondvario ansamblis smarkiai nukentėjo, bet sovietiniais metais buvo atstatytas.
Šiuo metu ten išlikusi oranžerija, buvę tarnų namai, arklidės ir peizažinis parkas su tvenkiniu bei italų architekto Lauryno Cezario Anikinio projektuota bažnyčia.
Nemuno ir Nevėžio santakoje stovintis mūras traukia ne vieno akį. Norėdama paversti pilį iškilmių rūmais rajono savivaldybė ją turi perimti iš Lietuvos žemės ūkio universiteto. Jau rengiami dokumentai Švietimo ir mokslo ministerijai, kad pilis būtų perleista rajono savivaldybės žinion. Jai atstatyti savo palaiminimą yra davęs Žemės ūkio universiteto rektorius ir Kauno apskrities viršininko administracija.
Tiesa, tiek LŽ kalbinti Raudondvario gyventojai, tiek savaitgalį pilies parke sutikti jaunavedžiai skeptiškai vertino politikų užmačias. Daugelis įsitikinę, kad įgyvendinus minėtą planą populiari vieta būtų nebeprieinama paprastiems piliečiams. „Jei tik atiteks į valdžios rankas, pilis taps privati. Įkurs kokią nors bendrovę jai atstatyti, paskui parduos sau akcijas, o raudondvariškiai liks ir be Juozo Naujalio muziejaus, ir be šios erdvės, nes čia bus įkurtas koks senovinis viešbutis”, – nuogąstavo pavardės nenorėjusi skelbti vietos kultūros darbuotoja.