Jeigu į vieną eilę sustatytume visas bylas, saugomas Lietuvos ypatingajame archyve, jos nutįstų per tris kilometrus. Tačiau buvusių KGB agentų asmens bylų – vos 50. Ar jos bus prieinamos visuomenei, spręs Seimas ir Konstitucinis Teismas.
Ne taip paprasta vos prieš metus apribojus priėjimą prie archyvų, kuriuose sukaupta informacija apie sovietų specialiųjų tarnybų veiklą Lietuvoje, dabar atverti juos ne tik mokslininkams, bet ir platesnei visuomenei. Juoba jog kyla ganėtinai pagrįstų nuogąstavimų, ar bus paviešintos prisipažinusių agentų bylos. Ribojimus verčia taikyti ir tai, kad archyvinės bylos tampa politiniu įrankiu kovojant dėl valdžios.
Apie Lietuvos ypatingojo archyvo misiją be politikos taikinių LŽ kalbėjosi su šios įstaigos direktoriumi Ovidijumi Lėveriu.
Susidomėjusiųjų mažai
– Kaip jūs, Ypatingojo archyvo vadovas, vertinate politikų sprendimą apriboti priėjimą prie dokumentų 70 metų ir dabar siekiamą kitą kraštutinumą – atverti juos?
– Nenorėčiau sutikti, kad priėjimas prie šiame archyve saugomų KGB dokumentų buvo visiškai laisvas iki 2005-ųjų. Taikyti tam tikri ribojimai, tačiau neįrašyti į įstatymą.
Nuo 2005-ųjų įsigaliojo naujas Archyvų įstatymas. Jame 70 metų apribota teisė prieiti prie baudžiamųjų, tremties bylų bei dokumentų, kuriuose esama agentūrinės informacijos. Ribojimas jokiu būdu nereiškia, kad įsigaliojo absoliutus draudimas. Vyriausybė patvirtino taisykles, pagal kurias teisė susipažinti ir tyrinėti archyvus suteikta asmenims, kuriems buvo sudarytos baudžiamosios bylos, bei mokslininkams.
– Vienas parlamentaras neseniai teigė, kad jam neleidžiama susipažinti su jo baudžiamąja byla. Ar tas žmogus kalbėjo netiesą?
– Visi nukentėję, tremti ir teisti asmenys turi teisę susipažinti su savo bylomis. Dar daugiau – pakanka jų raštiško sutikimo, patvirtinto notaro parašu, kad būtų leidžiama bylas patyrinėti vaikams, artimiesiems, giminėms ir net žurnalistams.
Tačiau dabar didysis domėjimosi bumas atslūgo. Prieš kelerius metus mūsų skaityklose dirbo buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, skaitė savo bylas. Dabar jų užsuka vis mažiau.
Slapta agentūrinė informacija
– Girdėjau, kaip vienas parlamentaras kėlė klausimą, kad norėtų žinoti, kas jį įskundė, sekė, šnipinėjo? Ar gali būti patenkintas toks smalsumas?
– Anaiptol. Taisyklėse tokia agentūrinė informacija reglamentuojama. Galima susipažinti su dokumentais, kurie neatskleidžia asmens, bendradarbiavusio su KGB. Kitaip sakant, jei byloje nurodomas tik slapyvardis, tada viskas gerai. Jei minima pavardė ar kitokie šaltiniai leidžia nustatyti slaptą bendradarbį, tokia byla įslaptinama.
– Vadinasi, ši informacija neprieinama net mokslininkams?
– Sutikimą susipažinti su agentūrine informacija, kuri leistų identifikuoti bendradarbiavusius asmenis, išrašo Valstybės saugumo departamentas. Tačiau turiu pabrėžti, jog visi archyve saugomi dokumentai nepatenka į valstybės paslapčių sąrašą. Mūsų archyvai nėra įslaptinti nuo 1994 metų.
Liustracijos paslaptys
– Kilo didelis sujudimas, kai Liustracijos komisijos pirmininkė Dalia Kuodytė iš paslaptingo piliečio gavo anksčiau išvogtas bylas. Dabar šie dokumentai perduoti jūsų vadovaujamam archyvui. Kaip įvyko tas perdavimas?
– Šių metų rugsėjo 21 dieną važiavome į Gyventojų genocido ir rezistencijos centrą bei perėmėme iš komisijos pirmininkės pluoštą dokumentų. Atgabenome juos į archyvą, visus tą pačią dieną kruopščiai suskaičiavome, surašėme perdavimo ir priėmimo aktą. Dabar jie saugomi pas mus.
– Kokie dokumentai papildė jūsų archyvą?
– Veikiau ne papildė, o tiesiog atsirado prarastieji. Čia nebuvo jokių prisipažinimų, laiškų, kaip skelbta (tuos pasiliko Liustracijos komisija – aut.). Mes priėmėme tik originalius KGB dokumentus, kuriuos privalu saugoti mūsų archyve. Atsirado atskiros bylos, dabar atliekami jų aprašai.
Raginame visus, turinčius ypatingų dokumentų ir bylų, kreiptis į archyvą, atnešti mums. Jie – neįkainojami šaltiniai tyrinėjant okupuotos Lietuvos praeitį. Liustracija mažiausiai domina tiek istorikus, tiek tyrinėtojus. Atgautos bylos beveik nėra susijusios su agentais.
Gavome apie 30 buvusių KGB kadrinių darbuotojų asmens bylų – antra tiek, kiek turėjome iki šiol. Atsirado stribų kartoteka, apimanti raidę K. Gavome bylų iš Jonavos rajono, operatyvinę atskirų asmenų medžiagą, rinktą 1989 metais, KGB atsargos karininkų asmens bylų žurnalus, KGB 1-ojo skyriaus informacines bylas…
– Ką reiškia „informacinė byla”?
– Tai surinkti duomenys apie Mokslų akademiją, kitas aukštąsias mokyklas. Svarbūs dokumentai – buvusios Lietuvos SSR MGB, KGB darbuotojų asmens bylų registracijos žurnalai. Jų net 4 tomai. Jei, pavyzdžiui, būtų dingusi KGB darbuotojo asmens kortelė, pagal tuos žurnalus galima aptikti jo pėdsakus. Visi dokumentai tikrai priklausė šiai įstaigai.
– Ar daug gavote tokių dokumentų?
– Ne itin daug. Jei sustatytume juos tankiai į eilę, užimtų pusę šio posėdžių stalo.
Dangus nesugriūtų
– Vis dėlto kas nutiktų, jei Seimas nutartų panaikinti 70 metų draudimą prieiti prie KGB bylų?
– Dangus nesugriūtų. Manau, būtų mažiau ažiotažo kilnojant KGB bylas. Juk ne veltui patarlė sako, kad uždraustas vaisius saldesnis.
Beveik dešimt metų einu direktoriaus pareigas, mačiau, jog labiausiai žmonės domėjosi asmeninėmis bylomis 1998-2000 metais. Tai buvo daugiau susiję su asmens statuso nustatymu, pensijų skyrimu ir kitais reikalais.
– Mano galva, KGB bylos tarsi medus vilioja tuos, kurie nori laikyti rankose greitašaudį rinkimų ginklą. Tačiau minėjote, kad agentų asmens bylų esama labai mažai. Kiek?
– Galiu atsakyti tiksliai – turime 50 agentų asmens ir darbo bylų (manoma, sovietiniais metais Lietuvoje buvo apie 4500 slaptųjų bendradarbių – aut.). Diduma, tiksliau – beveik visos, išvežtos iš Lietuvos. Likusios atsitiktinai rastos buvusių KGB darbuotojų kabinetų stalčiuose, spintose.
Agentūrinėmis asmens bylomis vadiname bylas, suformuotas remiantis agentų parodymais, surinkta medžiaga, pranešimais. Jose nurodytas ne tik agento slapyvardis, bet ir pavardė, vardas. Tos likusios bylos svarbios mokslo tyrimo darbui. Iš jų galima daryti išvadas apie veiklos pobūdį, mastą, struktūrą.
– Ne paslaptis, kad kai kurios buvo publikuotos spaudoje?
– Taip. Pavyzdžiui, agento „Chario” agentūrinė byla buvo paviešinta gal 1994-1995 metais. Tai žinomo KGB bendradarbio Jurijaus Slavino slapyvardis.
Slaptumas – tai ne paslaptys
– Per kiek laiko ketinate sutvarkyti dokumentus, atgautus iš Kuodytės?
– Labai greitai – per mėnesį jie atsidurs saugyklose. Reikalui esant juos bus galima bet kada paimti ir leisti susipažinti tiems, kam galima pagal reglamentą. Nuolat bylų prašo Liustracijos komisija, mes jai talkiname.
– Tačiau nemenka dalis bylų dar ir dabar yra Liustracijos komisijos žinioje. Juk ji sprendžia, ar viešinti, ar ne buvusio KGB slapto bendradarbio pavardę „Valstybės žiniose”?
– Mūsų archyvas, kaip minėjau, tik saugo bylas. Komisijai paprašius surandame jai reikalingus dokumentus. Tačiau mes neregistruojame, nesudarome sąrašų, o juo labiau tokių negauname iš Liustracijos komisijos. Jos kompetencija visai kitokia. Mums paprasčiausiai būtų keblu, net neįmanoma atsakyti į klausimą, kurio agento byla jau išslaptinta.
Archyvas pagaliau nedisponuoja informacija apie asmenis, kurie prisipažino bendradarbiavę su KGB. Mes tokių duomenų nekaupiame, tad daryti atranką būtų pernelyg sudėtinga, ypač jei Seimas nutartų, kad rytoj Ypatingasis archyvas atveriamas visiems, neribojant priėjimo prie ypatingųjų bylų.