Stambiagabaritės šiukšlės – daugiabučių aplinkos „puošmena”

Tikriausiai daugeliui teko susidurti su gana nemalonia dilema – po remonto, nusipirkus naujus baldus ar buitinę techniką, tenka kaip nors atsikratyti senų namų apyvokos daiktų. Tik kur juos dėti? Tiesiog išneštos ir paliktos kieme šalia konteinerių tokios stambiagabaritės šiukšlės dažniausiai ten užsibūna ilgesniam laikui.

Deja, toks vaizdelis gana įprastas daugiabučių namų kiemuose: šalia buitinių atliekų konteinerio stovi pusiau sutrūnijęs fotelis, šalimais – ne pirmos jaunystės, dar sovietmetį menantis šaldytuvas, o greta – į namo sieną atremtos senos, po remonto likusios lentos ar kartono lakštai. Niekam nebetinkami ir nereikalingi jie čia užsilikti gali gana ilgam laikui. Berods, miesto sanitarinės tarnybos lyg ir nėra įpareigotos išvežti tokių atliekų (ar bent jau susidaro toks įspūdis pažvelgus pro langą).

Taip be tvarkos paliktos stambiagabaritės šiukšlės gali sukelti daug problemų. Visų pirma, niokojama mūsų gyvenamoji aplinka, teršiamas kiemas. Juk daug maloniau nubudus iš ryto pažvelgti į žaliuojančia veją, o ne į ant jos besivoliojančius niekam nebereikalingus daiktus. Antra, tokios šiukšlės gali trukdyti eismui kiemuose, ypač, daugiabučių namų rajonuose. Juose ir taip nėra kur įsprausti savo automobilio. Na, o blogiausia, kad tokios atliekos neretai tampa mažų vaikų žaidimų objektu. O tai gali sąlygoti mažamečių susižeidimus ir traumas.

Paliko, nes nežinojo

Stambiagabaritėmis arba didžiosiomis šiukšlėmis vadinami stambūs buities apyvokos daiktai, tokie kaip baldai, langai, durys, dviračiai, įvairūs karkasai, indai, talpos, kiti namų ūkyje nebenaudojami didelių matmenų daiktai.

Dauguma gyventojų pasisako prieš šiukšlinimą, tačiau namaža jų dalis prisipažįsta, jog net nežino kaip elgtis su tokiomis atliekomis, todėl jas neša tiesiog į kiemą.

Vilnietė Audronė (vardas redakcijai žinomas) sako, kad jai labai nepatinka šiuo metu kieme suverstos po kaimynų remonto likusios šiukšlės, tačiau pati prisipažįsta prieš keletą metų pasielgusi lygiai taip pat. „Griovėme vieną buto sieną, taigi šiukšlių liko išties daug. Į konteinerius jos netilpo, todėl sukrovėme šalia. Deja, kita rytą atvažiavę šiukšlių automobiliai šias šiukšles paliko ir jos ten voliojosi gal mėnesį. Buvo gėda, bet net nežinojau, ką ir bedaryti su jomis”, – pasakoja moteris.

Kitame miesto gale gyvenanti vilnietė Veronika Vaičytė prisimena, jog kartą, nusipirkusi naują šaldytuvą, sumokėjo jį atvežusiems jaunuoliams, kad šie senąjį išvežtų į specialų didžiosioms šiukšlėms skirtą savartyną. „Kur jis atsidūrė net nežinau, nors jiems už šią paslaugą sumokėjau 30 litų”, – teigia vilnietė.

Ką gi daryti?

Kiekvienoje Savivaldybėje komunalinių atliekų tvarkymo sistemą nustato Savivaldybės taryba. Ši sistema apima visų atliekų tvarkymą: mišrių komunalinių atliekų, pakuočių, kitų stiklo, plastiko, metalo, popieriaus ir kartono bei maisto atliekų šalinimą. Taip pat ir didžiųjų komunalinių atliekų, komunalinių statybos ir griovimo darbų, elektroninės įrangos atliekų bei bešeimininkių atliekų tvarkymą.

Tik paprastai didžiosios atliekos yra tokios didelės, jog dėl savo gabaritų negali būti išvežamos su kitais komunalinių atliekų srautais, todėl jos nemokamai surenkamos atliekų priėmimo aikštelėse arba nemokamai perduodamos Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriui, kuris du kartus per metus (dažniausiai pavasarį ir rudenį) vykdo šių atliekų surinkimą apvažiuodamas gyvenamuosius objektus. Tai yra numatyta sutartyje su Savivaldybe arba pačiu atliekų turėtoju. Pagal nustatytas sąlygas, gyventojai bei įmonės turėtų būti informuojami apie tokius „reidus”.

Jei gyventojai panoro išsikviesti jų aplinką tvarkančią įmonę, kad šioji išvežtų stambiagabarites šiukšles ne Savivaldybės nustatytu metu, tuomet už šią paslaugą teks sumokėti pagal įmonės nustatytus tarifus. Daug paprasčiau būtų jei norėdami išmesti tokias šiukšles gyventojai pasidomėtų, į kokias specialias aikšteles jas reikėtų nugabenti (jų tikrai yra kiekvienoje Savivaldybėje) ir atliekas ten nuvežtų. Paprastai transportavimo darbus atlieka įvairios krovinių gabenimo įmonės.

Priminimas gyventojams

Pagal atliekų tvarkymo taisykles, pagrindinis tikslas yra surinkti ir pašalinti atliekas bei jas sutvarkyti taip, kad būtų užtikrintas kuo mažesnis neigiamas poveikis aplinkai, tausojami gamtos ištekliai bei užkertamas kelias kenksmingų medžiagų sklaidai.

Deja, atrodo, ši taisyklė dažnai pamirštama, nors ji privaloma tiek gyventojams, tiek įmonėms. Ją pažeidus, galite užsitraukti administracinę atsakomybę – gauti baudą bei būti priverstas atlyginti visus, dėl jūsų netinkamos veiklos atsiradusius nuostolius.

Tiesa, tenka pripažinti, baudų sistema už tokius nusižengimus kol kas dar nėra plačiai paplitusi mūsų šalyje, tačiau kitose Vakarų Europos valstybėse taikoma netgi dažnai.

Be to, šiose taisyklėse taip pat teigiama, jog kiemuose stovintys šiukšlių konteineriai negali būti perpildyti, o jų dangčiai turi laisvai užsidaryti. Atliekos negali būti presuojamos ar grūdamos į konteinerius. Na, o svarbiausias punktas byloja, jog pilti ar palikti atliekas šalia konteinerių griežtai draudžiama.

Tik, deja, ne kiekvienas iš mūsų žino ir galiausiai tai supranta.