Nors ginče tarp XIV ir XIX amžių palikimų dalyvavo garsiausi pasaulio paveldo ekspertai, sprendimas rastas ne iš karto
Vilniuje atstatomų Valdovų rūmų kelyje pasipainiojęs XIX a. vertingas pastatas – vadinamasis Šliosbergo namas – visiškai sunaikintas nebus. Taip nusprendė vakar posėdžiavusi Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties komisija.
Aukščiausia Lietuvoje paveldosauginė institucija – Valstybinė kultūros paveldo komisija – buvo leidusi Šliosbergo namą nugriauti. Protestuodamas dėl tokio sprendimo iš komisijos atsistatydino kaunietis profesorius Algimantas Miškinis.
Išliks rytinės sienos ir salė
Vakar posėdžiavusi LDK valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties komisija, vadovaujama Algirdo Brazausko, priėmė sprendimą išsaugoti ir įkomponuoti į Valdovų rūmų kompleksą Šliosbergo namo fasado fragmentą ir puošnią antrojo aukšto salę.
Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties komisijos narys Rimas Grigas teigė, kad šis kompromisinis sprendimas garantuoja, kad Valdovų rūmų statyba nesustos, o laiko ženklai bus išsaugoti. Išliks Šliosbergo namo rytinės sienos, sutampančios su Valdovų rūmų sienomis ir trečdalis vidaus planinės struktūros.
Jis neslėpė, kad projektuotojai turėjo parengę ir didesnių Šliosbergo namo išsaugojimo variantų.
Kuris laikotarpis turi imti viršų?
Valstybinė kultūros paveldo komisija Abraomo Šliosbergo namą pirmą kartą „paaukojo” praėjusį pavasarį. Leista XIX a. pastatą nugriauti ir toje vietoje statyti Valdovų rūmų rytų korpusą. Tačiau dalis Valdovų rūmų atstatyme dalyvaujančių specialistų, įsitikinę, jog taip naikinamas kultūros paveldas, šį sprendimą kritikavo.
Vadinamasis Šliosbergo namas pastatytas ant Valdovų rūmų likučių. Jame išlikę autentiški rūmų rūsiai, langų angokraščiai, autentiškos rūmų laikotarpio grindys, ornamentuoti ketaus laiptai. Antrajame aukšte yra lipdiniais ir polichrominiu dekoru puoštos XIX a. salės.
Todėl Valdovų rūmų atkūrimo autorinis kolektyvas – bendrovės „Projektavimo restauravimo institutas” specialistai siūlė istorinę autentiką išsaugoti.
Lietuvos valdovų rūmų atstatymo mokslinis vadovas Napoleonas Kitkauskas buvo įsitikinęs kitaip. Reikia kuo tiksliau atstatyti Valdovų rūmus, o Šliosbergo rūmai atkuriamą laikotarpį atspindėti trukdytų.
„Juridiškai žiūrint, Šliosbergo namo nėra Kultūros paveldo registre, į kurį įtraukti Vilniaus Žemutinės pilies pamatai, rūsiai – tai, kas likę iš Valdovų rūmų”, – yra sakęs Kultūros paveldo departamento direktorius Albinas Kuncevičius.
Ignoravo garsiausių ekspertų nuomonę
Kilus konfliktui, savo nuomonę paprašyti pareikšti trys didžiausi pasaulyje paveldosaugos autoritetai: ICOMOS prezidentas Michaelis Pecetas, generalinis sekretorius Dinu Bumbaru ir viceprezidentas Europai Tamas Fejerdy. Vasarą atvykę į UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 30-ąją sesiją šios organizacijos patariamojo komiteto – ICOMOS – vadovai apžiūrėjo ir atstatomus Valdovų rūmus, ir Šliosbergo namą.
„ICOMOS nuomone, visiškas namo nugriovimas ar jo sumažinimas iki kelių fragmentų net negali būti svarstomas. Mano ir visų mano kolegų nuomone, šis XIX a. pabaigos namas bei jo interjeras (laiptinė, langai, lubų lipdiniai ir kt.) turėtų būti maksimaliai išsaugotas ir viduje, ir išorėje bei privalo būti restauruotas, – laiške Valstybinės paveldo komisijos pirmininkui Jonui Glemžai teigė ICOMOS prezidentas Michaelis Pecetas. – Namas pats savaime yra istorijos dalis ir praturtina visą kompleksą. Pagaliau, šio namo restauracija galėtų būti puikus pavyzdys vilniečiams, kaip reikėtų tvarkyti jų mieste esančius įvairių kultūros paveldo periodų gyvenamuosius pastatus”.
Šių garsiausių pasaulyje paveldosaugos ekspertų nuomonė nebuvo svarbi Valstybinės kultūros paveldo komisijos daugumai, praėjusio mėnesio pabaigoje dar kartą pritarusiai Šliosbergo namo nugriovimui. Prieš šį sprendimą balsavo tik J.Glemža ir kaunietis profesorius Algimantas Miškinis.
Prabilo apie kompetencijos ribų nesuvokimą
„Protestuodamas dėl tokio Lietuvos paveldotvarką tarptautiniu mastu žeminančio nutarimo atsisakau dalyvauti tolesnėje komisijos veikloje”, – teigė A.Miškinis ir po Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdžio įteikė atsistatydinimo pareiškimą.
„Komisijos sudėtis nesubalansuota ir pagal jos narių specialybes nepritaikyta spręsti architektūros ir urbanistikos klausimus. Komisijoje dirba 2 architektai, 3 archeologai, 2 menotyrininkai, botanikas, technologas. Tai neretai nulėmė nekompetentingus bei populistinius nutarimus, – atsistatydinimo rašte teigė A.Miškinis. Jo nuomone, vienas komisiją diskredituojančių nutarimų – dėl Valdovų rūmų rytų korpuso statybos. Juo leidžiama nugriauti toje vietoje išlikusį XIX a. pastatą su gana vertingais interjerais ir fasadų dekoro elementais.
„Po ICOMOS ekspertų nuomonės toks Kultūros paveldo komisijos sprendimas – akibrokštas, kompromituojantis komisiją”, – teigė Valdovų rūmų atkūrimo projekto koordinatorius Audronis Katilius.
„Jei Kultūros paveldo komisijos nariai suprastų savo kompetencijos ribas, tokie nutarimai neatsirastų”, – įsitikinęs Valdovų rūmų atstatymo projekto vadovas R.Grigas.