Nepaisant to, kad Klaipėdoje rekonstruojamos gatvės, vairuotojams gyvenimas nuo to lengvesnis netampa. Kelią jiems pastoja nauji šviesoforai, tačiau miesto valdžia per daug galvos nesuka ir jų sujungti vadinamosios žalios bangos principu nesiruošia.
Uostamiestyje tėra vos pora gatvių, kuriose galioja žalios bangos principas – Taikos prospektas (trijų šviesoforų atkarpa tarp Baltijos ir Statybininkų prospektų) bei Jūrininkų prospektas.
Panašu, kad daugiau tokių „saldainių” klaipėdiečiai vairuotojai negaus – nei neseniai rekonstruotose gatvėse, nei dabar rekonstruojamose, pavyzdžiui, Liepų, žalios bangos principas nenumatytas.
Keistas sureguliavimas
Žalios bangos principas paprastas – užsidegus žaliai šviesai vienoje sankryžoje, laisvai važiuoti galima ir kitoje, trečioje, ketvirtoje.
Praėjusį dešimtmetį šis principas įgyvendintas ir iki šiol veikia Taikos prospekte – trys šviesoforai važiuojančius automobilius pasitinka žaliais signalais.
2001-ųjų rudenį Jūrininkų prospekte įrengtų 4 šviesoforinių sankryžų eismo valdikliai buvo sujungti į bendrą valdymo tinklą ir suprogramuota žalia banga.
Tiesa, čia šviesoforai sureguliuoti gana keistai – norint spėti „užšokti” ant žalios bangos, Rimkų link tenka važiuoti 30-35 km/h greičiu. Optimalus greitis važiuojant priešinga kryptimi – 60-70 km/h. Be to, vairuotojų teigimu, pastaruoju metu yra išsiderinęs Laukininkų gatvės šviesoforas, sugriaunantis žalios bangos principą.
Liko neišgirstas
„Jei pasikeltumėte kelerių metų Saugaus eismo komisijos posėdžių protokolus, pamatytumėte, kiek kartų siūliau įgyvendinti žalios bangos principą vienoje ar kitoje miesto gatvėje.
Deja, tai daryti buvo atsisakoma. Motyvas – lėšų trūkumas”, – atsidūsta pakalbintas šiai komisijai priklausantis Klaipėdos VPK Eismo priežiūros skyriaus vyr. specialistas Gintaras Ramanauskas.
„Norint taip suderinti šviesoforus, būdas yra vienas – juos tiesiogiai sujungti kabeliu. Tai – pakankamai brangu, juk reikia ir naujų šviesoforų, ir naujų valdiklių”, – tikina uostamiestyje šviesoforus prižiūrinčios UAB „Sankryža” vadovas Antanas Garjonas, spėjantis, jog būtent dėl to Savivaldybė ir nesiryžta pasirūpinti vairuotojų patogumu.
Anot jo, neišlaidauti stengiasi ir kiti užsakovai. Pavyzdžiui, rekonstruojant Taikos prospektą, darbų užsakovai – „Akropolio” prekybos ir pramogų centro savininkai – nepageidavo, kad žalios bangos principas būtų įdiegtas Dubysos ir Kauno gatvių sankryžose. Rezultatas – prie kiekvienos jų tenka sugaišti po maždaug dvi minutes.
Yra ir kitos priežastys, kodėl žalia banga vairuotojų nedžiugina kitose gatvėse. Pavyzdžiui, nepatartina jos daryti ten, kur yra daugiau nei 4 sankryžos ar ten, kur atstumas tarp sankryžų gana didelis.
Žalios bangos principas kartais žlunga ir tose atkarpose, kuriose yra nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų – automobiliai turi sustoti praleisti pėsčiųjų, ir nebespėja pravažiuoti kitos sankryžos.
Vilčių nedaug
Klaipėdoje žinoma tik dar viena atkarpa, kurioje žalios bangos principas bus įgyvendintas – Minijos gatvės sankryžos su Rūtų ir Bijūnų gatvėmis – pradėjus veikti pastarosios gatvės šviesoforui.
G. Ramanauskas sakė turįs svajonę tokį „stebuklą” įdiegti ir netolimoje ateityje rekonstravus, t.y. iki šešių eismo juostų išplatinus Taikos prospekto atkarpą tarp Kauno ir Sausio 15-osios gatvių, taip pat rekonstravus Minijos gatvę, kur, beje, atsiras dar vienas šviesoforas – sankryžoje su Kalnupės gatve.
Deja, tokiems planams gali būti ir nelemta tapti realybe – jei vairuotojų poreikiai jau nežinia kelintą kartą miesto valdžiai pasirodys niekiniai.
Tokių „negimusių kūdikių” pastaruoju metu būta ne vieno – minėta Liepų gatvė, Šilutės plento atkarpa tarp Baltijos ir Jūrininkų prospekto, ta pati Minijos gatvė tarp Baltijos prospektų ir Rūtų gatvės.