Ar egzistuoja konkurencija tarp privačios ir valstybinės mokyklos ir ar įmanoma tarp šių ugdymo įstaigų dėti lygybės ženklą?
Privačių mokyklų vadovų nuomonė šiuo požiūriu skirtinga, kaip ir dėl vietos valdžios dėmesio: vienoms pakanka, o kitos jo pasigenda.
Tikimasi, kad šiuo metu Klaipėdos miesto tarybos Ugdymo ir jaunimo reikalų komitete svarstoma Bendradarbiavimo strategija pagerins valdžios ir privačių mokyklų santykius.
„Vaikai tie patys, tik sąlygos skirtingos”, – mano privačios pagrindinės mokyklos „Vaivorykštės takas” direktorė Džiuljeta Gečienė.
Anot direktorės, privačios mokyklos yra kaip alternatyva valstybinėms, tačiau konkurencijos sąlygos esančios netolygios.
Privačioms mokykloms neskiriamos vadinamosios aplinkos lėšos, tad kaip išlaikyti pastatą, sumokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus bei iš ko mokėti atlyginimus aptarnaujančiam personalui tenka galvoti patiems.
„Tėvai privačias mokyklas renkasi ieškodami geresnių sąlygų: perpus mažesnių klasių nei valstybinėse. Tad klasių būna daugiau, reikia ir didesnių patalpų, o tai didina ir išlaidas. Nesame išskirtiniai turtingais tėvais, tad tenka ieškoti būdų, kaip išgyventi”, – sakė direktorė.
Pasak Dž. Gečienės, bandymus „ieškoti teisybės” dėl aplinkos lėšų miesto Taryboje buvo atremtas įstatymu, kad tuo turi rūpintis steigėjas. Šiuo atveju – pati privati mokykla.
Privačios mokyklos vadovė pageidautų ir didesnio valdžios dėmesio. Kaip pavyzdį ji paminėjo neįgaliems vaikams įsteigtą privačią mokyklą „Svetliačiok”, kuri esą atspindi, kad valdžia nepakankamai rūpinasi tokiais vaikais.
„Ne visada teisingai pasirenkami prioritetai”, – mano pašnekovė.
Nors privati mokykla nėra atskirta nuo švietimo bendruomenės, tačiau „Vaivorykštės tako” direktorė apgailestavo, kad privati mokykla lygiomis teisėmis su valstybinėmis nedalyvauja kompiuterizavimo, modernizavimo projektuose.
„Trūksta aprūpinimo ir palaikymo. Norisi išgirsti ir nuomonę, kad esame reikalingi ne tik mokyklos vaikams ir jų tėvams, bet ir miestui”, – sakė Dž. Gečienė.
Tai, kad iš buvusių septynių privačių mokyklų liko tik trys, esą taip pat nemažai pasako.
Trūksta tik sąlygų plėtrai
Privačios pagrindinės mokyklos „Universa Via” direktorės Reginos Kontautienės nuomone, konkurencija galima tik tarp valstybinių mokyklų.
„Valstybinė mokykla negali su mumis konkuruoti, nes mūsų jėgos nėra lygios. Mes sudarome išskirtines sąlygas, aplinką, kitaip organizuojame ugdymo procesą”, – sakė ji, tačiau detalizuoti ir lyginti su valstybine etikos sumetimais atsisakė.
Direktorės nuomone, dėl to, kad privačioms mokykloms neskiriamos aplinkos lėšos, sudaroma nelygybė mokinių tėvų atžvilgiu, nes jie tokie patys mokesčių mokėtojai, kaip ir kiti. Tai esą vienintelis minusas, skiriantis privačias nuo valstybinių mokyklų.
R. Kontautienė sakė negalinti skųstis vietos valdžios dėmesiu. Opiausia mokyklos problema – didesnės patalpos, tačiau šis klausimas bandomas spręsti.
Sudaryti sąlygas mokyklos plėtrai – tokį pageidavimą jie pateikė ir ruošiamai Bendradarbiavimo strategijai. Direktorė pastebėjo, kad uostamiestyje kol kas tėra tik pagrindinės privačios mokyklos.
Pašnekovės nuomone, jei privačiai mokyklai trūksta valdžios dėmesio, ji pati turi rodyti daugiau iniciatyvos.
Paramos užtenka
Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė tikisi, kad šiuo metu svarstoma Bendradarbiavimo strategija turėtų atnešti daugiau aiškumo.
Konkurencija tarp privačių ir valstybinių mokyklų esą neišvengiama, tačiau ji nėra laukinė, – mano vedėja. Pasak jos, Savivaldybė ir taip pakankamai remia privačias mokyklas – jos nemoka nuomos už patalpas, o steigti privačios mokyklos neturint lėšų – negalima.
L. Prižgintienė mano, kad privačios mokyklos tėvams ir mokiniams leidžia rinktis. Tačiau ji labiau pasigendanti nevalstybinės jaunimo mokyklos, galinčios dirbti su mokymosi motyvacijos stokojančiais jaunuoliais. Tiesa, pati pripažino, kad šis kontingentas dažnai būna iš mažiau aprūpinto sluoksnio, tad steigti tokią mokyklą būtų nuostolinga.