Sąlygas darbdaviams dabar jau diktuoja darbininkai

Paklausių specialybių darbininkai be kelių tūkstančių litų nesutinka imtis darbo ir darbdavių prašo mokėti užsienio standartus atitinkančią algą. Tiesa, toks europietiškas atlyginimas dažnai mokamas už lietuvišką jų darbų kokybę.

Užsakovai turi taikytis prie darbininkų, o ne atvirkščiai – tokią situaciją darbo rinkoje dabar diktuoja statybininkai, kurių ypač trūksta.

Jų darbų įkainiai šoktelėjo kelis kartus. Statybininkai neslepia išnaudojantys situaciją, kol jų kolegos uždarbiauja užsienyje.

„Darbų vykdytojai, brigadininkai be trijų tūkstančių litų net neina dirbti. Juodadarbiai, pavyzdžiui, tinkuotojai gauna 2 tūkst. litų. Europiniu lygiu mokamas tūkstančio eurų atlyginimas pas mus – jau normalu, – sako bendrovės „Palangos statyba” valdybos pirmininkas Rimantas Jasiukėnas.

Anot jo, seniau už kvadratinį metrą plytelių išklijavimo darbininkui buvo mokama po 15 litų, tai dabar ši suma jau siekia 50 Lt.

R. Jasiukėno teigimu, dirbti Lietuvoje liko arba bijantys rizikuoti, arba tingintys, girtuokliaujantys ar turintys kitokių problemų žmonės. Geri specialistai esą jau išvažiavo į užsienį, tad ateityje gali tekti kviestis darbininkus iš Baltarusijos.

Gailisi inteligentų

„Man gaila tų inteligentų, kurie mokosi universitetuose, kad paskui gautų vos tūkstantį litų. Už juos dabar daugiau gauna net prasigėręs pagalbinis darbininkas”, – kalbėjo statybose dirbantis Rimas.

Pašnekovo „dulkių ieškotoju” pavadintas pagalbinis darbininkas per dieną neva daugiau rūko nei dirba, tačiau vis tiek mažiausiai gauna daugiau nei tūkstantį litų.

Anot Rimo, didesnėse statybos įmonėse tinginiui dar patogiau – vadovas ne visada gali susekti tavo padarytą darbą, tad per dieną gali ir nieko neveikti, svarbiausia – imituoti darbą.

Tinkuotoju dirbantis Rimas sakė už mažesnį nei 3 tūkst. litų atlyginimą net nesileidžiantis į kalbas. Paklaustas, ar ne per didelio atlyginimo užsiprašo, statybininkas tikino, kad už šią sumą darbdaviui garantuoja gerą darbų kokybę.

Susivilioję didesniu atlyginimu net kai kurie turintieji aukštąjį išsilavinimą darbuotojai iš vadovaujančių pareigų pereina į žemesnes. Pavyzdžiui, vienoje logistikos kompanijoje vadovo pavaduotoju dirbęs vaikinas persėdo prie vairo.

Tolimųjų reisų vairuotoju dabar dirbantis žmogus susigundė dvigubai didesniu atlyginimu: kaip pavaduotojas jis gaudavo 2,5 tūkst., o dabar – daugiau nei penkis tūkstančius litų. Iš pradžių ketinęs tik pabandyti, jis abejoja, ar grįš į ankstesnes pareigas – pinigai mažesni, o atsakomybė didesnė.

Darbdavių galvos skausmas

Darbdaviams kartais tenka taikstytis ir su pavaldinio žalingais įpročiais. „Nėra kitos išeities. Jei ateina girtas, išvarai namo gerti, nes nėra kito pasirinkimo – darbuotojų trūksta”, – sakė „Palangos statybos” valdybos pirmininkas R. Jasiukėnas.

Anot jo, girtaujantys darbuotojai vienoje įmonėje užsibūna po kelis mėnesius, o paskui keliauja į kitą – darbą jie randa nesunkiai.

Ne tik darbuotojų stoka, bet ir darbų kokybė dabar ne vienam darbdaviui kelia galvos skausmą. Pasak „Palangos statybos” vadovo, darbuotojams būtų galima mokėti europietiškus standartus atitinkančius atlyginimus, jei tik šie ir dirbtų kaip užsienyje.

R. Jasiukėno nuomone, lietuviai jau ir tėvynėje gali uždirbti tuos pačius pinigus kaip ir užsienyje, jei tik neimituotų darbo ir jį atliktų kokybiškai.

„Tačiau mūsiškiai, rizikuodami sveikata, taupydami maisto sąskaita bei gyvendami toli nuo šeimos apie tai nesusimąsto. Jei čia jie dirbtų taip, kaip užsienyje, jokių problemų neturėtų”, – mano jis.

Tarptautinių reisų vairuotojų šiuo metu ieškančios bendrovės „Stelanova” direktorius Saulius Plečkaitis pritarė, kad rinktis nelabai turi iš ko.

„Bet kurio žmogaus, turinčio teises, prie vairo nepasodinsi. Reikia tokių, kurie negertų darbe, o taip dažnai būna. Prašo mokėti nemažiau tūkstančio eurų, o susikalbėti su juo negali”, – atviravo vadovas.

Sąlygas diktuoja ieškantieji

Tokie darbdavių reikalavimai, kaip, pavyzdžiui, aukštojo išsilavinimo būtinybė valytojai, senai praeityje. Dabar įmonių vadovai iš būsimų pavaldinių prašo tik vieno – noro dirbti. Ir net siūlosi apmokyti darbo vietoje.

Darbuotojų nuolat trūksta statybose, medienos, metalo apdirbimo pramonėje, taip pat paslaugų sektoriuje.

Statybų ir pramonės srityje kvalifikuotiems darbininkams mokamos ir didžiausios algos – iki 3-5 tūkst. litų. Tarptautinių reisų vairuotojų, kurių taip pat trūksta, algos dar didesnės – nuo 5 iki 7 tūkst. litų.

Pasak Klaipėdos darbo biržos direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Andriušio, dabar sąlygas darbdaviams diktuoja ieškantieji darbo.

Darbo biržoje šiuo metu registruota apie 1 300 laisvų darbo vietų. Darbas siūlomas visiems – nuo kiemsargio iki specialistų, turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą, ir didesnis yra nekvalifikuotų darbininkų poreikis.