Marso sfinksas nufotografuotas dar kartą.
Neseniai pasirodė Kidonijos regiono, to, kuriame guli garsusis Marso sfinksas, naujos nuotraukos. Pasitelkus itin didelio ryškumo stereokamerą užfiksuoti nuostabūs raudonosios planetos vaizdai.
Tinkamos progos reikėjo laukti ilgai – nuo 2004-ųjų balandžio iki 2006-ųjų liepos. Pastangas žlugdė atmosferos dulkės ir rūkas. Ir štai pagaliau 2006-ųjų liepos 22 dieną „Marso Ekspreso” kamera įamžino ir paslaptingojo Marso sfinkso detales.
Tik optinė apgaulė
„ESA Marso Ekspreso” projekto mokslininkas daktaras Agustinas Čikara džiaugiasi, kad nuotraukos išties nuostabios. Jos ne tik pamalonina kosmoso mitų mėgėjus visame pasaulyje, bet ir suteikia neįkainojamos medžiagos planetų geologams bei dar kartą įrodo stulbinančias kameros galimybes.
Jau seniai domėtasi Kidonijos regionu. Šioje zonoje gausu plačių slėnių, įvairių dydžių ir formų atsiskyrusių kalvų liekanų.
Viena tokių kalvų išgarsėjo kaip Marso sfinksas. Jis pateko į nuotrauką, kurią 1976-ųjų liepos 25 dieną padarė amerikiečių orbitinė stotis „Viking 1”.
1976-ųjų liepos 31 dieną NASA pareiškimas spaudai patvirtino, kad užfiksuotas darinys panašus į žmogaus galvą. Kaip ten bebūtų, NASA mokslininkai jau tada teisingai interpretavo nuotrauką.
Tai puiki optinė iliuzija, atsiradusi dėl saulės šviesos kritimo kampo. Kalvos paviršius ir ant jo krintantys šėšėliai sukuria akių, nosies ir burnos įspūdį.
Nauja figūra
Nepaisant mokslininkų nuomonės, Marso sfinksas nuo pat pradžių buvo labai populiari tema. Jo atradimas privertė spėlioti apie galimą gyvybę ir dirbtinių struktūrų prigimtį raudonojoje planetoje.
Kosmoso entuziastai pradėjo interpretuoti ir daugybę šalia esančių kalvų – buvo „atrastos” kelios piramidės ir net sugriuvęs miestas.
Idėja, kad planeta kadaise galėjo būti protingų būtybių namai, skatino daugybės Marso gerbėjų vaizduotę, atsirasdavo vis naujų teorijų, kai kurios net pagrįstos matematiniais skaičiavimais.
Šios idėjos buvo spausdinamos begalėje daugiau ar mažiau rimtų laikraščių, taip pat mokslinės fantastikos literatūroje ir interneto puslapiuose.
Nepaisant to, oficiali mokslinė nuomonė niekada nesikeitė – veidas Marse liko žmogaus fantazijos ir aplinkos paveikto paviršiaus padarinys.
Jų nuomonę patvirtino 1998-ųjų balandį atsiųstos nuotraukos iš orbitinės stoties, dar daugiau medžiagos gauta 2001-aisiais.
Nors dariniai ir nėra ateivių darbas, jie vis tiek neįkainojami planetų geologams. Be to, yra gerų žinių ir fanatikams – be jau žinomo veido ir piramidžių Marso nuotraukose pasirodė nauja, panaši į kaukolę figūra.
Patirinetu ta marsa visa daugiau ka rastu man atrodos gyveno ten gyvibe…
ten neimanoma gyvybo nes neturi marsas tinkamos aplinkos!
Jus ka manot kad mes vieni visoj visatoj gi kazkur yra daug protingesniu uz mus ir jiems nereikia specelios aplinkos jie manau ja patis gali susikurt. 😛 💡
ne tos impormacijos man reikia 🙂 🙁
Marse nera ir nebuvo jokios givibes 👿 je cia tik paisto nesamones biski logiskai reik pagalvot tik speliones visur .Siais laikais turint tokia tehnika ir tokia aparatura tik tirk ir norek.