Spalio 18-26 dienomis Klaipėdoje vyks XIII naujosios muzikos festivalis „Marių klavyrai”. Jį rengia Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyrius ir KU Menų fakultetas.
Spalio 18 dieną, trečiadienį, festivalį pradės Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas prof. Juozo Domarko. Koncerto pradžioje išgirsime lenkų kompozitoriaus Mečyslavo Karlovičiaus (1878 – 1909) „Lietuviškąją rapsodiją”.
M.Karlovičius laikomas XIX amžiaus pabaigos lenkų simfonizmo novatoriumi. Jis taikė jo laikmečiui netikėtas naujoves, kompozitoriui neretai priekaištauta dėl „eklektiškumo”, „modernaus chaoso”.
Koncertą pratęs kompozitoriaus Osvaldo Balakausko (g. 1937) „Kalnų sonata” fortepijonui ir simfoniniam orkestrui. Tarptautiniu mastu pripažinto kompozitoriaus muzika išsiskiria intelektualumu, išradingu modernumu, „Kalnų sonata” – trijų dalių kompozicija („Meilės kalnas”, „Ramybės kalnas”, „Audrų kalnas”), joje savitai perkomponuojami kai kurie M.K.Čiurlionio kūrinių motyvai. Solo partiją atliks pianistas prof. Petras Geniušas – keturių tarptautinių konkursų nugalėtojas, Lietuvos nacionalinės (1992) ir Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) 2004 m. premijų laureatas.
Antroje koncerto dalyje išgirsime vieną didingą kūrinį – amerikiečio kompozitoriaus Džono Adamso (g. 1947) „Harmonielehre” („Harmonijos traktatas” arba „Harmonijos mokymas”). Džonas Adamsas – plačiai žinomų operų „Niksonas Kinijoje” (1987), „Klinghoferio mirtis” (1990), „Aš žiūrėjau į lubas ir tada aš pamačiau dangų” (1997), kūrinių simfoniniam orkestrui, trijų instrumentinių koncertų su orkestru ir kamerinės muzikos autorius.
Šią programą Lietuvos atlikėjai po koncerto „Marių klavyruose” dar atliks festivalyje „Varšuvos ruduo”.
Spalio 19 dieną, ketvirtadienį, KU koncertų salėje – Premjerų vakaras I. Uostamiesčio klausytojai galės išgirsti šešis naujus lietuvių kompozitorių kamerinius kūrinius, kurių trukmė – nuo dešimties iki keturiolikos minučių.
Kompozitorius Mindaugas Ubaitis, plačiai žinomas kaip baleto „Acid City”, kitų kūrinių autorius, radijo pokalbių laidų apie naująją muziką „Modus” vedėjas, „Marių klavyrams” pateikia savo naujausią kūrinį „Capricci” (2006). Tai specifinių muzikinių „kaprizų” turinčių pjesių ciklas, sukurtas ansamblio „Vilniaus arsenalas” užsakymu ir jam dedikuotas.
Į festivalio programą įtraukėme jaunos kompozitorės klaipėdietės Laimos Jedenkutės naują kūrinį fleitai, klarnetui, altui ir violončelei (2006). Kūrinį atliks fleitininkė L. Šulskutė, J. Rezničenko (klarnetas), R. Romoslauskas ir G. Lukoševičius (violončelė).
Loretos Narvilaitės kūrinys „Ryto prieblanda staiga pavirto jūra pražydusių vyšnių” (2006) inspiruotas japoniško haiku, kurio vieną eilutę autorė pasiskolino kūrinio pavadinimui. Kūrinys skirtas fleitai, klarnetui, altui, violončelei ir fortepijonui, jis jau skambėjo pianisto A. Paley rengiamame festivalyje Prancūzijoje. „Marių klavyruose” – lietuviškoji „Pražydusių vyšnių” premjera.
Zigmo Virkšo (1946-2001) „Horizontas” smuikui, altui, klarnetui, violončelei ir fortepijonui sukurtas 1987 metais. Premjerų vakare išgirsime naują versiją: smuiko partiją Laima Šulskutė atliks fleita. „Horizontas” – vienas iškiliausių „Marių klavyrų” iniciatoriaus docento Z. Virkšo kūrinių. Jį į festivalio programą įtraukėme, minėdami kompozitoriaus 60-ąsias gimimo metines.
Koncerto pabaigoje išgirsime naują, 2006 metais sukurtą kompozitoriaus A. Bružo kūrinį „Žingsniai į rudens rūką”. Jis skirtas dviem fleitoms (J. Mateikienė, G. Sakalauskaitė), dviem klarnetams (A. Daukšys, N. Jasinskas), dviem fortepijonams (T. Romaškina, I. Maknavičienė), keturiems smuikams (J. Staniulis, J. Gaižutytė, R. Agintaitė, K. Kupšienė), altui (L. Kuraitienė) ir violončelei (V. Bendoraitienė).
Tiek apie pirmuosius du festivalio koncertus. Apie likusius tris – kitoje „Vėjų rožėje” po savaitės. Iki pasimatymo koncertuose.