„Pirmoji eskadrilė“ – ore geriau nei ant žemės

Kaip šį kartą apsišoviau… Vaje, vaje. Buvau linkęs lažintis, kad išradingieji Lietuvos kino platintojai karinio nuotykių filmo „Flyboys” pavadinimą išvers „Reikėjo berniukams…”. Bet ne, šį kartą nuspręsta laikytis istorinio siužeto ir užlipdyti etiketę „Pirmoji eskadrilė”. Pirmasis variantas būtų šaunesnis. Ne vieną paskatintų užbėgti į kino teatrą.

Karinio kino mes visada pasiilgstame. Ypač galingų mūšių ore. Sentimentalias scenas apie grįžtančių vyrų laukiančias žmonas dažniausiai pražiovaujame. Dialogus taip pat. Užtat skrydžius sukemšame kaip greitą maistą. Godžiai. Ir vis tiek jaučiamės apgauti. Karinis kinas turi kariauti kiekviename kadre. Žavėti tikroviškais efektais. Kad apsvaigtų galva. Tad „Pirmajai eskadrilei” – ypatingas dėmesys ir itin griežti reikalavimai. Nesinori to paties vaizdelio, kuris pristabdė daugybę įsibėgėjančių karinių filmų projektų. Nykių džiunglių iš „Mes buvome kariai”. Tiesa, po to Holivudas dar išstenėjo Džono Vu „Kalbančius vėjui”. Ši ne itin vykusi, klišėmis nusagstyta porelė kone porai metų užkirto kelią juostoms apie karą.

„Pirmoji eskadrilė” nusisekė ženkliai labiau, nors nei skambiomis pavardėmis, nei šimto milijonų biudžetu pasigirti negali. Aišku, protingiems kūrėjams ir 60 milijonų yra daug. Žanas Reno atstoja armiją blankių žvaigždūnų ir vienu žvilgsniu įtikina įvykių rimtumu. Džeimsas Franko, pretenduojantis į ryškiausių ateities aktorių gretas, užsigrūdino nepriklausomuose projektuose ir antraplanių herojų pareigose.

Atrodytų, netrūksta nei ambicijų nei istorinių faktų fantazijos sparnams išskleisti. Pirmasis pasaulinis karas. Pirmosios oro pajėgos. Tikroviškai atkurti lėktuvai ir žygdarbiams pasirengę pilotai. Didžioji dalis pinigų skirta periodui pavaizduoti ir kad apranga būtų autentiška. Lafajeto eskadrilė verta pagarbos, filmas sukurtas „remiantis realiais įvykiais”. Teisingai, 1916-aisiais buvo tokia eskadrilė.

Buvo tokie negailestingi oro mūšiai. Ne iš piršto laužtas siužetas. Jauni amerikiečiai padėjo kautis prancūzams. Ir pilotų paruošimas ekstra sąlygomis trukdavo nuo trijų iki šešių savaičių…

Bet čia „Pirmoji eskadrilė” sukteli į dramą ir į melodramą. Į herojinį epą. Ta kryptimi, kuria nuskridę pražuvo šimtai karinių filmų. Intriga beviltiškai žūsta šūsnyse banalių tekstų, dirbtinai išbalintuose vaizduose ir … šiuolaikinėje muzikoje. Viskas per gražu, kad būtų tikra.

Žinoma, oro mūšiai gniaužia kvapą. Bet jie siužeto skylių neužkamšo.

Kartais būtų pravartu kartu su bilietu į kino salę gauti nuotolinio valdymo pultą. Prasukti tai, kas nuobodu, ir pasilikti, tai, kas kelia susidomėjimą. Jei taip, ko gero, iš „Pirmosios eskadrilės” liktų koks pusvalandis.

JAV kinuose šis karinis filmas tesukrapštė 11 milijonų dolerių. Įdomu, kas dar bandys kurti karinį kiną?

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kinas su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.