Ryžtingų permainų naudą pajustų ne tik žemdirbiai, bet ir miestiečiai
Žemės sklypų konsolidavimo procesas šalyje turėtų paspartėti jau artimiausiais metais, bet jis gali užtrukti dešimtmečius. Tuo procesu pirmiausia turėtų būti suinteresuoti ūkininkai, kurie kol kas patiria nuostolių, mėgindami apdirbti išsibarsčiusius sklypus. Tačiau konsolidavimo nauda akivaizdi ir miestiečiams. Lietuvoje apie 320 tūkst. asmenų valdo maždaug 2,5 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų.
Lengviau parduotų ar išnuomotų žemę
Vakar Kaune surengtoje konferencijoje „Žemės sklypų konsolidavimas Lietuvoje” paskelbta, kad maždaug 320 tūkst. žemės sklypų savininkų šalyje valdo apie 2,5 mln. ha žemės ūkio naudmenų. Vidutinis jų valdos dydis sudaro 7,8 ha. Tačiau valdos iki 5 ha apima 22 proc. visų žemės ūkio naudmenų.
Žemės sklypų konsolidavimas tiesiogiai svarbus ne tik žemdirbiams. Pasak Lietuvos žemės sklypų savininkų sąjungos tarybos pirmininkės Antaninos Venckūnienės, nemažai miestiečių yra susigrąžinę žemės ūkio paskirties sklypus, kuriuos nuomoja ūkininkams. Dalyvaujant sklypų konsolidavimo projekte, kelis išsibarsčiusius po didesnę teritoriją sklypus galima sujungti į vieną didelį sklypą. Tokį sklypą kur kas lengviau ir geriau galima išnuomoti arba parduoti, nei nedidelius, vienas nuo kito nutolusius sklypus.
Projektas įmanomas dideliame plote
Žemę konsoliduoti iš esmės įmanoma tik kaimo vietovėse, nes tai gali vykti ne mažesniame kaip 100 ha plote, o projekte nusprendžia dalyvauti ne mažiau kaip 5 žemės savininkai. Tarp jų gali būti ir valstybinės žemės patikėtiniai.
Numatytoje teritorijoje turi būti visiškai išspręsti nuosavybės atkūrimo į žemę klausimai. Pasak Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus Silvestro Staliūno, nuosavybės teisės į žemę atkurtos daugiau kaip 95 proc. prašymus pateikusių Lietuvos piliečių. „Todėl daugelyje vietų konsolidavimo projektus įgyvendinti įmanoma, – sakė S.Staliūnas. – Problemiškiausi yra tik Vilniaus, Trakų, Ignalinos ir Šalčininkų rajonai, kuriuose žemės atkūrimas baigtas 70-80 proc.”.
Dalyvauti žemės sklypų konsolidavimo projekte gali tiek ūkininkai, tiek ūkininko pažymėjimo neturintys asmenys.
Įžvelgia tik naudą
Žemės sklypų konsolidavimu mūsų šalis pasigirti negali, nes pradėta tik 14 tokių projektų, apimančių apie 3 tūkst. ha. Valstybės administruojamus projektus 7,59 mln. litų parėmė ir Europos Sąjungą, bet kol kas panaudota tik 3,3 mln. litų.
„Pagrindinė kliūtis projektui kyla tada, kai tam tikroje teritorijoje 20 savininkų sutinka dalyvauti projekte, o vienas kategoriškai pasipriešina”, – sakė Nacionalinei žemės tarnybai atstovaujantis S.Staliūnas.
Pasak konferencijos dalyvių, konsolidavus žemės sklypus, ūkininkai tiesiogiai pajustų naudą. Šiuo metu dažnai žemė dirbama keliuose mažuose netaisyklingos formos bei nutolusiuose vienas nuo kito sklypuose. Taip dirbti yra nepatogu ir neekonomiška – sunku panaudoti žemės ūkio techniką. Dažnai ūkininkas priverstas nuvažiuoti dešimtis kilometrų, kad įdirbtų išsibarsčiusius žemės sklypus. Tai trukdo ir kurti konkurencingus ūkius, todėl dauguma ūkininkų priversti verstis žemės ūkio gamyba tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti.
Prie tiesioginės žemių konsolidavimo naudos S.Staliūnas priskiria galimybes lengviau gauti ES paramą vandentvarkos ir infrastruktūros įrengimo projektams. „Be to, žmonėms konsolidacija nieko nekainuoja, – tikino S.Staliūnas. – Juolab kad ir kadastriniai matavimai sklypuose atliekami nemokamai”.
Procesas užtruks dešimtmečius
Pagal įregistruotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų stambumą (3,3 ha), Europos Sąjungoje Lietuva lenkia tik Portugaliją. Šiuo požiūriu neabejotinos lyderės yra Didžioji Britanija (65,9 ha) ir Švedija (46,8 ha). „Senojoje Europoje sklypai didesni, nes ten žemės konsolidacija vyko 200 metų, o pas mus ji tik prasidėjo”, – sakė Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktorius S.Staliūnas.
Pasak Lietuvos žemės sklypų savininkų sąjungos tarybos pirmininkės A.Venckūnienės, žemės sklypų konsolidavimo procesas šalyje gali užtrukti ne mažiau kaip du dešimtmečius.
Tačiau Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis įžvelgia kelias priežastis, dėl kurių žemės sklypų konsolidavimas Lietuvoje neįgauna pagreičio. Viena jų – tendencingas kaimo visuomenės nuomonės formavimas, esą tik labai stambus, modernus ūkis gali turėti perspektyvą ES ir pasaulinėse rinkose.
„Be to, žemės sklypų konsolidavimas stringa ir dėl per mažo pačių žemės sklypų savininkų ir naudotojų aktyvumo”, – sakė V.Juodsnukis.