Šią savaitę žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė, Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų pareigūnai ir specialistai, Ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio bendrovių asociacijos, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo atstovai kartu su žemdirbių tiekėjais ir kreditoriais svarstė, kaip būtų galima palengvinti žemdirbiams finansinių įsipareigojimų vykdymą ir netaikyti sankcijų, atsižvelgiant į dėl sausros padarinių sudėtingą situaciją žemės ūkyje.
„Šiemet dėl sausros stipriai nukentėjo visas derlius ir ūkininkai patyrė didelių finansinių nuostolių. Norėtųsi, kad tie nuostoliai nesusilpnintų žemės ūkio ir maisto sektoriaus finansinio ir gamybinio potencialo. Būtų labai blogai, jei dalis žemdirbių po tokio smūgio negalėtų atsitiesti. Džiaugiuosi, kad kvietimą pasitarti šia tikrai labai aktualia tema priėmė visos suinteresuotos pusės. Turime rasti bendrą sutarimą, kaip padėti žmonėms”, – sakė K.Prunskienė, susitikime pasigedusi komercinių bankų atstovų.
Pasak ministrės, labai svarbu, kad prasidedant naujajam 2007-2013 m. finansiniam laikotarpiui, žemės ūkio subjektai neprarastų pasitikėjimo savo jėgomis ir veiklos partneriais, būtų pajėgūs konkuruoti, įgyvendinti investicinius projektus. „Šis 2004-2006 m. laikotarpis įrodė, kad teiginiai, esą žemės ūkio subjektai mažiau patikimi ar neaktyvūs investuodami, nepasitvirtino”, – pabrėžė K.Prunskienė.
Avansinės tiesioginės išmokos – jau nuo spalio 16 d.
Žemės ūkio ministerija siekė, kad Lietuvos žemės ūkyje dėl sausros būtų nustatyta ekstremali situacija. Europos Komisija atsižvelgė į ministerijos prašymą ir leido visiems žemės ūkio subjektams, deklaravusiems pasėlius ir pateikusiems paraiškas dėl tiesioginių išmokų, nežiūrint, kokio dydžio nuostolių jie patyrė, nuo spalio 16 d. (t.y. pusantro mėnesio anksčiau) avansu išmokėti 50 proc. tiesioginių išmokų. Nuo gruodžio 1 d. bus išmokama kita pusė. „Jei ūkininkai turi problemų su paskolų gražinimu, tegul kreipiasi į mus, į Žemės ūkio rūmus, į savo rajono merus, ir mes tiesiogines išmokas pasistengsime išmokėti ne eilės tvarka, padarysime išimtį. Tačiau kiekvieną sprendimą reikia individualizuoti, pagrįsti dokumentais ir suteikti šią pagalbą tik tiems, kuriuos iš tikrųjų labai spaudžia atsiskaitymo terminai”, – į žemdirbiškų organizacijų atstovus ir tiekėjus, kurie geriausiai žino žemdirbių skolas, kreipėsi ministrė.
Žemės ūkio paskolų garantijų fondas gali pakišti petį
Susitikimo metu pabrėžta, kad ne tik tiesioginės išmokos gali padėti žemdirbiams atsiskaityti su kreditoriais, bet yra ir kitų galimybių gauti užstatą dengti dalį palūkanų. Pagelbėti gali Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Pasak jo direktorės Danguolės Čukauskienės, šiai dienai fondui patvirtintas 360 mln. Lt limitas, likutis iki Naujųjų metų – 66 mln. Lt. Kitais metais fondas prašys limitą padidinti iki 405 mln. litų. Pasak ministrės, šis fondas dirba labai sėkmingai. Bankai, prisiimdami kredituoti projektus su Žemės ūkio paskolų fondo garantijomis, pakankamai patikimai investuoja patikėtas lėšas, tai rodo ir geras „blogų” paskolų rodiklis, kuris yra tik 0,7 procentų.
Tačiau iš šiemet žemdirbiams suteiktų 400 garantijų, tik 50 ūkininkų paėmė kreditus apyvartinėms lėšoms. D.Čukauskienės nuomone, tai labai mažai, nes yra puiki galimybė imti kreditus apyvartinėms lėšoms iš bankų.
„Žemės ūkio subjektai, nukentėję nuo sausros, toli gražu ne visi yra pajėgūs laiku sugrąžinti kreditus. Mes esame sutarę su Žemės ūkio paskolų garantijų fondu, kad jis pakiš petį – teiks garantijas ne tik naujiems lengvatiniams kreditams, bet ir pritars bankų kreditų gražinimo pratęsimui. Ugdydami žemės ūkio ir maisto sektoriaus potencialą, mes sudarom prielaidas naujiems kreditavimo projektams”, – akcentavo K.Prunskienė.
Žemdirbiai bijo bankų, o bankai – žemdirbių
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas įsitikinęs, kad padėtis sunki, nes gauna daug signalų iš žemdirbių, kurie mato, kad turės problemų dėl kreditų atidėjimo su prekybos įmonėmis, tiekiančiomis trąšas, kitas augalų apsaugos priemones. Šios įmonės skolinasi iš bankų ir po to finansuoja žemdirbius, taikydamos ilgam atidėtus mokėjimus. Vieno iš susitikimo iniciatorių, grūdų sektoriaus atstovo ūkininko Zigmanto Aleksandravičiaus (Kupiškio r.) nuomone, kaimo žmonėms dėl sausros tenka pakelti didžiausią krūvį, o jie vieni nesugeba išspręsti problemų. Ypač jie išsigando gavę iš tiekėjų raštiškus raginimus atsiskaityti.
Tiekėjai neslėpė, kad jie patys susiduria su finansinėmis problemomis. „Derliaus praradimai, nors ir ne visuose regionuose, yra labai dideli. Tačiau ne mūsų valioje atidėti mokėjimus, nes mes ir patys paėmę kreditus iš bankų. O jie turi tikslą uždirbti pelną ir mūsų pagraudenimai čia nepadės”, – sakė UAB „Lytagros chemija” generalinis direktorius Džiugas Grigaliūnas.
Susitikimo metu atkreiptas dėmesys į tai, kad žemdirbiai, atsiskaitydami su kredito teikėjais, ne visada skuba imti paskolas iš bankų. Pasak Z.Aleksandravičiaus, kaimo žmogus pamiršo, kaip atrodo gryni pinigai. Bankų paskolų išdavimo procedūros dažnam ūkininkui per sudėtingos, todėl jie daug mieliau skolinasi iš tiekėjų ir kredito unijų, kurių paskolų palūkanos net 9-11 procentų. UAB „Agrokoncernas” direktorius Česlovas Karbauskis svarstė, kaip būtų galima įpratinti žemdirbius nebijoti ir skolintis iš bankų.
Susitikime dalyvavusio Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Jeronimo Kraujelio teigimu, šiemet kaip ant mielių auga prekinis kreditas – trąšos ir augalų apsaugos priemonės. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad tokį kreditą ėmė 70 proc. ūkininkų. Tačiau net 27,5 proc. jų mano, kad pigiau būtų imti paskolą iš banko ir pirkti trąšas. Bet į klausimą, kaip greičiau ir patogiau, beveik 60 proc. atsakė, kad per tiekėjus.
Ministrė atkreipė dėmesį į tai, kad per bankus eina didžiuliai ES struktūrinių fondų žemės ūkiui skirti pinigai, todėl jie galėtų daugiau dėmesio skirti žemdirbių interesams ir lanksčiau spręsti kreditavimo klausimus. „Žemės ūkis yra patikimas verslas. Čia garantuotos tiesioginės išmokos, bendrai finansuojami investiciniai projektai. Interesas turi būti abipusis, kad naujo laikotarpio lėšų įsisavinimą pradėtume su stipresniu finansiniu potencialu, prisiimant naujus iššūkius šioje ūkinėje erdvėje”, – pabrėžė žemės ūkio ministrė K.Prunskienė.