Praeitą savaitę Italijoje gastroliavę Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos folkloro teatro „Aitvaras” atlikėjai ir vadovas Jonas Kavaliauskas nusprendė, jog šioje šalyje galima susikalbėti ir žemaitiškai. Negausios Italijos lietuvių bendruomenės narės apgailestavo, jog jų vaikai mieliau kalba itališkai.
Pasirodyti Italijoje „Aitvarą” pakvietė Milano lietuvių bendruomenė, rengusi Lietuvos pristatymą bendruomenei.
Į Milaną vykusi grupė pakeliui turėjo galimybę pamatyti Čekijos sostinę Prahą ir Vokietijos sostinę – Berlyną. Visgi didžiausią įspūdį klaipėdiečiams paliko nepakartojamoji Venecija.
Kad kelionė vyks sklandžiai ir ramiai buvo galima spręsti iš to su kokiu atidumu J. Kavaliausko vadovaujami studentai į autobusą krovė spektaklio dekoracijas. Atrodė, jog lengviau dramblį perkišti per adatos skylutę, tačiau vadovui kartojant: „ramiai, neskubėkime”, visos milžiniškos dekoracijos sutilpo.
Autobusas pajudėjo, o važiuoti studentų ir kolegijos dėstytojų pilname autobuse nebuvo liūdna. Kelionės įkvėpėju tapo užkietėjęs žemaitis, teatro artistas Tadas. Jis kelionės metu nuolat tvirtino, jog itališkas pasisveikinimas „bondžorno”, tai žemaitiškas pasakymas „burna džiūva”.
Po ilgos kelionės autobusu ir pasivaikščiojimo Prahoje, keliauninkai pasiekė Milaną, kur juos pasitiko jau ne vienerius metus čia gyvenanti kaunietė Raimonda. Už italo ištekėjusi bei mažą vaikelį auginanti moteris parodė kur įsikurti bei pasiūlė pasižiūrėti miestą.
„Kario daina” su alumi ir kastiniu
Kitą dieną „Aitvaro” laukė pasirodymas. Kone pusdienį vadovas ir trupė repetavo San Cipriano teatro salėje. Vakare pasižiūrėti spektaklio „Kario daina”, pagal Pauliaus Širvio eiles ir tautosaką, susirinko ne tik lietuvių bendruomenės nariai, bet įvairiausių šalių atstovai.
Lietuvių bendruomenės prisistatymo vakare prieš spektaklį ir po jo pristatė vietiniai italai ir kitataučiai smalsiai apžiūrinėjo mūsų suvenyrus, ragauvo lietuviškos duonos, sūrio ir alaus. Garbaus amžiaus itales labiausiai nustebino lietuviškas kastinys. Jo skonis moterims pasirodė panašaus į majonezą. Italijos lietuviams klaipėdiečiai įteikė sunkiai atvežtą lietuvišką šakotį.
Renginio metu kalbėjo Lietuvos garbės konsulas Milane Gvido Levera. Uostamiesčio „Aitvaro” pasirodymą stebėjo Lenkijos, Ukrainos, Suomijos, Austrijos ir Švedijos konsulai ar jų atstovai.
Meilės emigrantės su vaikais kalba itališkai
Apie 50 lietuvaičių vienijanti bendruomenė Milane įsikūrė vos prieš dvejus metus.
Jai vadovauja Danutė Ereminaitė-Cantone, gyvenanti svečioje šalyje jau vienuoliką metų. Moteris sakė, jog bendruomenės renginiai – tai ne tik galimybė išsaugoti lietuviškumą, bet ir Lietuvos populiarinimas.
Ponia Danutė apgailestavo, jog lietuvius suburti nėra lengva. Atvykusių užsidirbti kuo daugiau pinigų – bendravimas nedomina. Milano lietuvių bendruomenės branduolys – už užsieniečių ištekėjusios moterys. Jos tvirtina, kad įsitvirtinti šioje šalyje, susirasti darbus nebuvo lengva, taip pat sunku svečioje šalyje išsaugoti savą kalbą bei perduoti ją mišriose šeimose augantiems vaikams, mieliau klabantiems itališkai.
Pasak dvylika metų Milane gyvenančios Astos Vilkaitės, Italijoje ji pasijuto lyg namuose tik tada, kai susirado draugę lietuvaitę.
„Dabar jau grįžusi į Lietuvą jau jaučiuosi viešnia, nežinau vietinių žmonių problemų, televizijos personažų ar politinių aktualijų. Sunkiausia bendrauti su vaikais. Girdint italiukams nesmagu juos šnekinti lietuviškai – tarsi norėtum kažką nuslėpti”,- sakė Asta Vilkaitė.
Lietuvių bendruomenei priklauso ir laisvai lietuviškai kalbantis italas profesorius Aleksandras Vitale. Vokiečių, anglų, portugalų, rusų ir keletą kitų kalbų mokantis poliglotas, dėstantis tarptautinius santykius bei politologiją universitete sako, jog Lietuva susidomėjo jai atgavus nepriklausomybę. Norėdamas geriau perprasti šalies politinę situaciją Aleksandras išmoko ir lietuvių kalbą.
„Gyvena ant lagaminų”
Folkloro teatro „Aitvaras” vadovas Jonas Kavaliauskas po gastrolių džiaugėsi jog Italijos lietuviai spektaklį „Kario daina” sutiko ir palydėjo ovacijomis, o į dvyliką metų gyvuojančio kolektyvo gastrolių žemėlapis iki šiol apėmęs Prancūziją, Lenkiją, Latviją ir Kaliningradą, praturtėjo dar viena šalimi. Anot vadovo, už šią kelionę ansamblis dėkingas rėmėjui – Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai.
„Džiaugiuosi, jog pavyko uzmegzti kūrybinius ryšius su San Cipriano teatro kūrybine grupe. Teatro režisierė pasiūlė parengti bendrą kūrybinį projektą, šio Milano teatro aktoriai yra panašaus amžiaus – jauni, įvairių profesijų teatro mylėtojai. Manau, kad tai aukštas kolektyvo įvertinimas”,- džiaugėsi V. Kavaliauskas.
Folkloro teatro entuziastai šmaikštauja, jog „gyvena ant lagaminų” – dabar jie ruošiasi festivaliui „Atšakos”, vėliau išvyksta gastrolių į Rokiškį.