Lietuviai investavo į trąšų terminalą Gento uoste

Užvakar Belgijos Gento uoste oficialiai atidarytas bendras lietuvių ir belgų skystų trąšų krovos terminalas, į kurį bendrai investuota apie 3 mln. eurų.

2004 metais AB „Achema” kartu su belgais įkūrė bendrą kompaniją „Fertigent”, kuri valdo terminalą. Pastarojo statybos pradėtos pernai spalį ir truko 9 mėnesius. Terminalas dirbti pradėjo šių metų vasarą.

„Nebeatiduosim eurų svetimiems”

30 proc. bendros įmonės „Fertigent” akcijų priklauso Belgijos stividorinei kompanijai GTS, vienai iš trijų didžiausių Gento uosto kompanijų. GTS priklauso Belgijos šeimyninio verslo holdingo kompanijai „Molens-Sint Martinas”, kurios savininkė yra ponia Lilliane Borremans.

Likususios akcijos priklauso „Achemai”, Jonavoje gaminančiai azotines trąšas ir chemijos produktus. Paskola statyboms imta iš Belgijos banko. Manoma, kad ji atsipirks per 5 metus. Beje, tai jau nebe pirmas šios Lietuvos bendrovės terminalas užsienyje. Dar trąšų terminalas yra pastatytas Vokietijoje, Liubeko uoste.

„Achema” jau 12 metų eksportuoja skystas trąšas (karbamido amonio salietros tirpalas) į Gento regioną ir turi čia užima apie 20-25 proc. rinkos. Iki šiol buvo dirbama per tarpininkus, talpyklos nuomojamos.

Pasak „Achemos” komercijos direktoriaus Tautvydo Misiūno, svetimame terminale už kiekvieną perkrautą toną reikia mokėti po 6-7 eurus, vadinasi, už 100 tūkst. tonų reikia jau atiduoti 700 tūkst. eurų. Todėl ir nuspręsta ieškoti partnerio bei statytis savo terminalą, kad tie eurai nebūtų atiduodami svetimiems.

Mažiau biurokratizmo

Skystų trąšų terminalas yra už 15 km nuo Gento miesto centro. Beje, jis buvo pastatytas plyname lauke. Gento uosto municipalinė direkcija investavo į naujos krantinės statybas. T. Misiūno teigimu, lietuviai Belgijos uoste buvo sutikti kaip bet kurie kiti investuotojai ir norint statyti terminalą jiems nereikėjo žengti per tiek daug biurokratinių kliūčių, kaip būtų tekę daryti Klaipėdos uoste. Gento uoste yra dar daug nepanaudotų plotų, šio uosto direkcija, kuriai priklauso žemė ir kuri ją nuomoja, yra suinteresuota plėsti uostą, tad sudaro sąlygas investuotojams.

Terminalo atidarymo ceremonijoje, kuri vyko plaukiant laivu Gento uostu, šio uosto direkcijos vykdantysis direktorius Eugeen Van Craeyvelt teigė, jog Belgijos uosto valdžiai yra priimtina „Achemos” filosofija, jos šūkis „Jums ir gamtai”, mat, Gentą norima padaryti žaliuoju uostu. „Fertigent” direktoriaus Andriaus Pikčiūno teigimu, vis keliami gamtosauginiai reikalavimai buvo įvykdyti.

Beveik nereikia žmonių

Skystų trąšų terminale Gente yra pastatyta 22 700 kubinių metrų, t. y. 30 000 tonų tapos trąšų talpykla. Šiuo metu terminalo pajėgumas – 120 tūkst. tonų trąšų per metus. Ateityje, kai terminale bus nutiestas geležinkelis, pajėgumas išaugs iki 150-160 tūkst. tonų.

„Achema” pristato skystas trąšas į Klaipėdos uostą, paskui laivais jos atplukdomos į Gento uosto terminalą ir laikomas minėtoje talpykloje. Iš šio terminalo autotransportu ar baržomis yra trąšomis aprūpinamas visas vadinamasis Gento regionas – Belgija, Šiaurės Rytų Prancūzija, Šiaurės Vakarų Vokietija, netgi Nyderlandai. Ateityje ketinama aprūpinti ir Centrinę bei Rytų Prancūziją. Pačiame Gento terminale 32 proc. trąšų koncentratas yra skiedžiamas atsižvelgiant į tai, į kokią šalį jos gabenamos.

Įdomu tai, kad terminale praktiškai nereikia darbuotojų. Jis yra toks modernus, kad jam prižiūrėti pakanka dviejų žmonių. Pats terminalas yra valdomas iš „Achemos” filialo Prancūzijos Ruanos uoste „Litfert”, kuri parduoda jos trąšas užsienyje. Beje, Prancūzijoje talpyklos yra nuomojamos.

Vairuotojai atvykę į terminalą Gente, suspaudo reikalingus kodus, trąšos skiedžiamos, ir supilamos į cisternas. Visas procesas automatizuotas.

Betrūksta savų laivų

Pasak buvusio ilgamečio „Achemos” komercijos direktoriaus, dabar konsultanto Fausto Kriaučionio, „Achemai” betrūksta tik įsigyti savo laivų.

„Achema”” per metus pagamina apie 2 mln. tonų įvairių trąšų. Prieš dvejus metus, trąšų eksportas sudarė daugiau kaip 80 proc. Pastaruoju metu gerokai padidėjus trąšų poreikiui Lietuvoje, eksportas šiek tiek sumažėjo.

Tikimasi, jog kai „Achemoje” bus baigta įgyvendinti antroji modernizacijos programa, maždaug po trejų metų jos trąšų gamybos apimtys pradės dvigubėti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.