Anot medikų, šiuo metu Klaipėdoje jau fiksuojamas masinis vaikų sirgimas virusiniais katarais ir poliklinikose jau driekiasi ligonių eilės, tačiau nedarbingumo lapelių tėvai kaip įmanydami stengiasi išvengti, nes, pasak jų, sėdėjimas namuose su vaikais kerta per šeimos biudžetą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdininkai pritaria minčiai, kad sergančio vaiko slauga yra nuostolinga šeimai, tačiau nemano, kad reikėtų didinti tokiais atvejais mokamų pašalpų dydį, nes tėvai tuomet esą prarastų motyvaciją kuo greičiau grįžti į darbą.
„Vargšės moterys”
Anot uostamiesčio „Nefridos” klinikos gydytojos pediatrės Audronės Macienės, nors ir skaudama širdimi, tėvai sergančius mažylius dažniausiai palieka seneliams arba auklėms.
Kitais atvejais, nors vis daugiau moterų šiandien pasidžiaugia, kad jų vyrai noriai prisideda prie savo atžalų auginimo, tačiau mažyliams susirgus, darbo atsisako ir namuose lieka vis dėlto moterys. Priežastis – vyrai uždirba daugiau.
Pas gydytoją su vaikais ir žmona Loreta atskubėjęs ponas Stasys prisipažino, kad jo darbdaviai supratingi – prireikus, išleidžia pas sergantį vaiką. Be to, kolegos geranoriškai suteikia galimybę dirbti lanksčiu grafiku.
Prieš penkerius metus susituokusi pora augina trejų metukų Agnę ir vos mėnesio Juliuką. Dviejų vaikų mama Loreta, paklausta apie neišvengiamą nedarbingumą atžaloms susirgus, giliai atsiduso. Pasak jos, Lietuvos moterys vis dar yra vargšės. Jai pritarė ir sutuoktinis: „Ypač tai akivaizdu, kai suserga vaikai”.
Anot baldų gamintoju dirbančio pono Stasio, nė vienas normalus gimdytojas neatsisakytų likti namie su sergančiu vaiku, jeigu dėl to nenukentėtų šeimos biudžetas.
„Vyras gauna daugiau”
Šešių mėnesių Domantą auginanti klaipėdietė Jolanta džiaugėsi, kad automobilius remontuojantis sutuoktinis jai padeda, tačiau, jei reiktų, su sergančiu sūneliu pasiliktų pati. „Vyras daugiau uždirba, tai tegul ir dirba”, – sakė moteris.
Ponia Jolanta sutiko, kad valdžia yra žengusi kelis svarbius žingsnius padėčiai gerinti, pavyzdžiui, vyrams suteikė galimybę išeiti tėvystės atostogų, tačiau to per maža.
„Jeigu dar mamas atleistų nuo nesibaigiančių lakstymų po valstybines institucijas tvarkant dokumentus bei pasirūpintų stabiliomis socialinėmis garantijoms vaikui susirgus, priekaištų neturėčiau”, – „Vakarų ekspresui” sakė Domanto mama. Beje, šią savaitę Vyriausybė iš dalies pakeitė nuo 2004-ųjų galiojusias Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatas. Tad nuo šiol tėveliams reikės pateikti mažiau dokumentų ir pažymų.
Kita mama Danguolė, atsisakiusi fotografuotis, savo nenorą imti nedarbingumo lapelį paaiškino skaičiais: „Į rankas gaunu pusantro tūkstančio litų, tačiau mokesčiai skaičiuojami nuo minimumo (minimalus atlyginimas dabar 600 Lt. – Aut. past.). Vaikui susirgus, slaugos pašalpa man skaičiuojama ne nuo 1500 Lt, o nuo 600. Taigi jei likčiau namuose su sergančiu sūnumi, per savaitę „už biuletenį” gaučiau šimtą litų. Net vaistams neužtektų.”
Dėl „kelių litų” nesivargina
Į penktąjį dešimtmetį įžengę tris vaikus užauginę ir netikėtai ketvirtojo susilaukę Antanas bei Asta savo šeimos finansine padėtimi nesiskundžia, tačiau vaikų ligos atveju taip pat neskuba imti nedarbingumo lapelio.
„Dėl tų kelių litų reikia tiek popierių susitvarkyti ir tiek laiko sugaišti…” – motyvuoja ponas Antanas, vadovaujantis vienai bendrovei.
Jo žmona keturių vaikų mama Asta vaikų priežiūrą derina su darbu: „Pasiimti nedarbingumo lapelį man neverta, nes dirbu advokate, o valstybei individualiai dirbantys specialistai visiškai nerūpi”.
Problema – vokeliai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) sekretorė Audronė Morkūnienė pritaria minčiai, kad sergančio vaiko slauga yra nuostolinga šeimos biudžetui. Pirmiausiai – tiems, kurių kuriems darbdaviai algos dalį išmoka vokeliuose. Tačiau, sekretorės nuomone, jeigu kas nors taikstosi su „vokeliais”, tai yra to žmogaus asmeninė problema.
„Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Tokio dydžio pašalpa numatyta dviejų savaičių trukmės vaiko slaugai, – priminė SADM atstovė. – Būtų galima diskutuoti, ar tie procentai – idealus variantas. Gal reikėtų juos didinti, bet vis tiek kompensacija negali būti šimtaprocentinė, nes dingtų motyvacija kuo greičiau grįžti į darbą”, – teigė A. Morkūnienė.
Anot jos, dirbantys tėvai turi būti suinteresuoti kuo greičiau grįžti į darbą: „Darbdaviams reikia sveikų darbuotojų su sveikais vaikais. O tėvams būtų lengviau, jeigu Lietuvoje būtų teikiamos paslaugos šeimai ir, susirgus vaikui, būtų galima pasisamdyti, sakykime, kvalifikuotą auklę”.
Tačiau gydytoja pediatrė A. Macienė pasipiktino tokia pozicija, kuri yra žalinga mažiesiems mūsų valstybės piliečiams: „Vaikui liga yra didžiulis stresas. Būtina, kad šalia jo būtų artimas žmogus – mama arba tėtis, arba bent jau močiutė. Psichologinis vaiko ryšys su tėvais teigiamai veikia ligos eigą, kitaip tariant, jis greičiau sveiksta”.
Statistiniais duomenimis, atlyginimų skirtumai tarp vyrų ir moterų pamažu tirpsta, tačiau kol kas moterys Lietuvoje vis dar uždirba mažiau
Atžalų ligos tėvus verčia pasitelkti išradingumą: kad ir vaikas būtų prižiūrėtas, ir darbas nenukentėtų
„Darbdaviams reikalingi sveiki darbuotojai, auginantys sveikus vaikus”