Prieš kelerius metus Liūdynės kaimo gyventojai beveik vieningai prieštaravo dėl jų pašonėje ketinamo įkurti Panevėžio regiono atliekų sąvartyno. Aistros aprimo, kai mainais vietos gyventojams buvo pažadėta nemažai lėšų jų kaimo sutvarkymui. Pažadas įvykdytas, tačiau liūdyniečių vienybės vėl nebeliko. Bendruomenė skilo į dvi stovyklas, kurių kiekviena siekia savaip panaudoti gautas ir dar gausiamas lėšas, o rajono Savivaldybė tarpininku šiame konflikte būti nenori.
„Mes norime žinoti konkrečiai, kada ir kokie darbai bus padaryti Liūdynės gyvenvietėje. Kitiems metams turėtų būti numatytas kažkoks tvarkymo planas. Buvo pažadėta labai daug, tačiau pažadai stringa. Dėl to kreipėmės ir į Panevėžio rajono savivaldybę”, – teigė Liūdynės kaimo bendruomenės pirmininkė Laima Ivanovienė, kuri kartu su kitais bendruomenės nariais šiomis dienomis laukia atsakymo iš valdininkų.
Pasak L.Ivanovienės, valdžios atstovų buvo pažadėta: jei gyventojai nebeprieštaraus dėl šalia gyvenvietės kuriamo Panevėžio regiono sąvartyno, tuomet Liūdynei bus skirta nemažai pinigų.
Kaip PB yra rašęs, liūdyniečiams buvo pažadėta šiais ir kitais metais po 100 tūkstančių litų jų gyvenvietės sutvarkymui. Vėliau, iki pat 2013-ųjų, už kiekvieną atvežtą toną atliekų bus mokama po litą. Preliminariais apskaičiavimais kasmet turėtų susidaryti apie 80 – 100 tūkstančių litų. Pinigus mokės visos šešios Panevėžio apskrities savivaldybės, kurių gyventojų šiukšlės bus vežamos į šalia Liūdynės Pakalnių kaime pertvarkomą sąvartyną.
Norėtų pavyzdinio kaimo
Liūdynės bendruomenės pirmininkė sunerimo, nes jos manymu, darbai nevyksta taip, kaip norėtų gyventojai.
„Iš tų pinigų nebus sutvarkytas parkas, nors reikia visiško jo sutvarkymo: lempos išdaužytos, liepteliai suniokoti, tvenkiniai nevalyti. Taip pat būtina tvarkyti gatves. Jau tvarkė Naująją gatvę, tačiau nepabaigė. Reikia tvarkyti Verslo ir Parko gatves. Mes norime dar šiemet žinoti, kada ir kokie darbai bus atlikti. Geriausia, jei tai bus išdėstyta raštu. Norime užsitikrinti, kad kaimas tikrai taps pavyzdiniu, kaip ir buvo žadama”, – sakė L.Ivanovienė, kurios teigimu, prašymas buvo adresuotas rajono Tarybos nariams.
Būtent rajono Taryba, L.Ivanovienės manymu, turėtų apsvarstyti minėtus klausimus dalyvaujant abiejų Liūdynės bendruomenių atstovams.
Įsikūrė antrą bendruomenę
Liūdynės kaimo bendruomenės pirmininkę stebina, kad tvarkymo darbais rūpinasi Virgis Tamošiūnas. Jis yra kitos Liūdynės gyventojų bendruomenės centro „Pastogė” pirmininkas.
„Kodėl tai daro ne kokia speciali įmonė, o visuomeniniais pagrindais dirbantis žmogus?”, – svarstė L.Ivanovienė. Moteris teigė, kad, pasidomėjus gatvės tvarkymo darbais, V.Tamošiūnas liepęs nesikišti.
Pasak pašnekovės, pastarasis įvykis tapo kulminacija, po kurios Liūdynėje įsikūrė antroji bendruomenė. „Kaip galima nesikišti, kai kalba eina apie bendrus kaimo reikalus? Juk pinigai buvo skirti visam kaimui. Kiekvienas turi teisę kištis, o nuomonės gali ir nesutapti”, – sakė L.Ivanovienė.
Anot L.Ivanovienės, „Pastogės” vardą turinti bendruomenė gyvuoja jau penktus metus. Moteris taip pat priklausiusi šiai bendruomenei, kol kilę nesutarimai jos nesuskaldė. Tuomet buvo įkurta dar viena bendruomenė, kuri įteisinta liepos 12-ąją. Bendruomenė šiuo metu vienija trisdešimt narių.
Patenkino valdžios troškimą?
„Jie daro teisingai, mes tam pritariam”, – pasiteiravus apie naujosios Liūdynės bendruomenės žygius sakė pirmosios bendruomenės „Pastogė” pirmininkas Virgis Tamošiūnas.
Tačiau daugiau nieko gero apie antrąją bendruomenę V.Tamošiūnas nesiėmė kalbėti. „Jie principingi, įkūrė antrą bendruomenę. Esmė tokia: tie žmonės anksčiau buvo mūsų valdybos nariai, antrajai kadencijai jų neišrinko, bet noras vadovauti liko. Jie ne tik nepadeda, bet ir trukdo dirbti. Rašo įvairius skundus”, – dabartinę situaciją Liūdynėje apibūdino V.Tamošiūnas.
Pageidautų specialistų įsikišimo
Kalbėdamas apie vykstančius gyvenvietės tvarkymo darbus V.Tamošiūnas teigė, kad užbaigtos vandentiekio ir kanalizacijos trasos, padarytos geodezinės jų nuotraukos, sutvarkyti namų numeriai, nupirktas, tik kol kas dar nepristatytas, traktorius. Jis bus naudojamas švarinant gyvenvietės teritoriją.
„Pastogės” bendruomenės pirmininko tvirtinimu, visus šiemet skirtus 100 tūkstančių litų tenka „valdyti” jam vienam ir buhalterei. Toks darbas esąs per sunkus – ir ieškoti rangovų, ir medžiagų, ir bandyti suprasti, ar darbai atlikti teisingai.
V.Tamošiūnas sakė, kad atliekant tokius darbus turėtų dalyvauti Savivaldybė arba bent seniūnija. „Pinigus gavom, bet niekam neįdomu, kaip juos „suvalgysim”. Dirbu be atlygio, esu pensininkas, apie tokius darbus turiu tik gyvenimišką supratimą, bet juk nesu specialistas”.
Kaip reikės ateityje tvarkyti gyvenvietę, kai dėl darbų nesutaria dvi bendruomenės, V.Tamošiūnas galėjo tik pasvarstyti.
„Turiu du variantus. Kitiems metams bendruomenės galėtų pateikti kiekviena savo projektus ir atitinkamai gautų tam pinigų. Pavyzdžiui, viena apsiima valyti tvenkinį, o kita – griovį. Arba Savivaldybė pati turėtų nuspręsti, kokius darbus atlikti, atsižvelgdama į gyventojų prašymus”, – tik tokią išeitį šiuo metu, vyraujant bendruomenių nesusikalbėjimui, mato V.Tamošiūnas.
Bendruomenės turėtų susitarti
„Po bendruomenių skilimo pinigų dar niekam neduota, – pakalbintas sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys. – Gyvenvietėje turi susitarti, o iš antrosios bendruomenės prašymų dėl pinigų dar ir nebuvo gauta”.
V.Žiurlio įsitikinimu, turi būti vienas bendras liūdyniečių sprendimas, kaip dalytis pinigus ir kam juos panaudoti. Kol kas administracijos direktorius laikosi nuomonės, kad mažuma turėtų paklusti daugumai. V.Tamošiūno vadovaujamoje bendruomenėje yra apie 120 narių, o antrojoje – trisdešimt.
„Mes negalime tenkinti kiekvienos bendruomenės prašymų. O jei įsikurs trečia, pavyzdžiui, penkių žmonių bendruomenė, tai ir jai skirti pinigų? Gyvenvietė yra viena. Visi turėtų bendradarbiauti”, – sakė V.Žiurlys.
Savivaldybė kištis nenori
Anot direktoriaus, iš šiais metais skirtų 100 tūkstančių litų liūdyniečiai dar nepanaudojo penktadalio. „Bet nėra ko baimintis, jei šiemet visų pinigų nepanaudos, jie niekur nedings ir bus perkelti į kitus metus”.
V.Žiurlys neįžvelgia nieko blogo, kad pinigų panaudojimas paliktas bendruomenei. „Priešingu atveju apkaltins, kad Savivaldybė kišasi ir kontroliuoja tų pinigų panaudojimą. O V.Tamošiūnui aiškinom, kaip viską daryti. Padėsim ir dar, jei reikės. Spręsti paliekam žmonėms, tačiau bendruomenės turėtų susitarti tarpusavyje”.
Į L.Ivanovienės vadovaujamos bendruomenės pateiktą prašymą, V.Žiurlio teigimu, atsakymas jau parašytas. Prašyme buvo išdėstyti įtarimai, kad sąvartyne nebus įrengta rūšiavimo linija, vienoje iš gatvių nesutvarkyti keturi įvažiavimai, bus nesutvarkytas parkas.
„Pasidomėjome. Viskas tvarkoje. Rūšiavimo liniją įrengs ir įvažiavimai bus, tik parką teks tvarkyti iš Struktūrinių fondų lėšų. Mūsų darbuotojai padės parašyti projektą, tik reikia sulaukti šaukimo, apie kurį liūdyniečiams pranešime”, – sakė administracijos direktorius.