Pankreatitu susirgusį jauną vyrą, ilgam įkalintą reanimacijos palatoje, išgelbėjo tik medikų pasišventimas ir meistriškumas
Sunki ir pavojinga liga – ūmus nekrozinis kasos uždegimas kasmet pakerta vis daugiau žmonių. Dar prieš dešimtmetį ši diagnozė reiškė vos ne mirties nuosprendį, nes dauguma pačia sunkiausia ligos forma sergančių ligonių neišgyvendavo. Šiandien medikams vis dažniau pavyksta išplėšti juos iš mirties nagų. Ir ne tik su moderniais vaistais ar naujomis technologijomis, bet ir kantriu, pasiaukojamu, daugelį dienų trunkančiu darbu.
Su mirtimi galynėjosi tris mėnesius
Neseniai Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų medikai po net 130 dienų trukusio gydymo į namus išleido jauną vyriškį, kuriam buvo diagnozuotas ūmus nekrozinis kasos uždegimas. Ovidijus (pavardė redakcijai žinoma) reanimacijos skyriuje galynėjosi su mirtimi net 97 dienas, neteko 40 kilogramų svorio, teliko kaulai ir ant jų kabanti oda, teko iš naujo mokytis vaikščioti. Pirmieji žingsniai buvo ypač sunkūs.
Nepaisant to, gydytojų prognozės geros. Jų pacientas taip pat nusiteikęs optimistiškai. Juk jam dar tik 28-eri.
Ši vasara tarsi išsitrynė iš Ovidijaus atminties. Ji prabėgo Santariškių klinikų 1-ojo reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus palatoje. Ovidijus prisimena, kad vos tik atsigavęs labai norėjo kalbėti, bet kažkodėl negalėjo. Net zondą nuplėšė manydamas, kad šis jam trukdo. O paaiškėjo, kad kalbėti neleido kakle styrantis vamzdelis, pro kurį kvėpavo.
„Buvau aršus, norėjau keltis, bet gydytojai neleido. Net pririšti teko”, – šiandien tai prisimindamas juokiasi pašnekovas. Net 80 dienų jis buvo prijungtas prie kvėpavimo aparato, nes buvo per silpnas, kad galėtų švaistyti menkus energijos likučius kvėpavimui. Per tą laiką beveik visiškai sunyko jo raumenų masė, dar kelių šimtų ar keliolikos jos gramų praradimas būtų prišaukęs mirtį. Po to, kai kiek sustiprėjo, jam buvo atliktos net šešios kasos operacijos. Vėliau ligonis perkeltas į Pilvo chirurgijos kliniką, kur dar išgulėjo daugiau kaip mėnesį. Ten jis po truputį sveiko. „Kokį skausmą man teko išgyventi, nė didžiausiam priešui nelinkėčiau. Iki šiol dar vamzdeliai iš pilvo neišimti. Bet dabar jaučiuosi neblogai, vėl vaikštau, tiesa, dešinę koją ne visai gerai valdau. Viską valgau ir labai kalbus pasidariau, matyt, reikia atsišnekėti už tuos tylos mėnesius”, – gerai nusiteikęs juokauja pašnekovas.
Atsibodo sirgti, nori dirbti
Šiuo metu Ovidijus gydosi Birštone, „Versmės” sanatorijoje, kur jam atliekamos įvairios procedūros: masažai, purvo vonios ir kt. „Atsibodo sirgti, noriu į darbą, bet, matyt, dar teks palūkėti, kol sustiprėsiu. Gydytojai sako, kad tai įvyks ne anksčiau kaip po pusmečio. Teks naujų drabužių pirkti, nes seni visi per dideli”, – optimistiškai nusiteikęs kalba ligonis.
Jis gerai prisimena ligos pradžią. Kelias savaites sirgo plaučių uždegimu. Gydėsi, gėrė vaistus, atrodė, kad pasveiko, tačiau grįžęs į darbą po kelių dienų pasijuto nekaip. Nuėjo pas gydytojus, gavo nedarbingumo pažymą. „Tačiau jau kitą naktį ėmiau baisiai prakaituoti, dusau, visas lyg vandenyje buvau. Rytą žmona pasakė, kad esu pageltęs, ir iškvietė greitąją. Kraujospūdis man tuomet buvo nukritęs iki pavojingos ribos”, – prisimena pašnekovas.
Dėl sunkios būklės reikalaujant artimiesiems iš Trakų ligoninės, kur diagnozuotas pankreatitas, jis skubiai pervežtas į Santariškių klinikas. „Kitaip kažin ar būčiau išgyvenęs. Čia gydytojai labiau patyrę, slaugytojos kvalifikuotos, naujausia aparatūra, tai mane ir išgelbėjo nuo mirties. Esu jiems labai dėkingas”, – kalba vyriškis, kuris gali laikyti save antrą kartą gimusiu.
Unikalus atvejis
„Ūmiu sunkiu nekroziniu kasos uždegimu (pankreatitu) susergama tuomet, kai dėl dirgiklių – alkoholio ir riebaus maisto, tulžies takų akmenligės, traumos pažeidžiamas kasos vientisumas, ji pradeda virškinti pati save. Dėl to apmiršta kasos bei aplinkiniai audiniai, vystosi stiprus uždegimas, kuriam gesinti mobilizuojami organizmo skysčiai. Po to ištinka šokas, – aiškina 1-ojo reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Gintautas Kėkštas.- Ligonis, apie kurį kalbame, susirgęs ūmiu kasos uždegimu pas mus atvežtas ir beveik visą laiką išbuvo šoko būklės. Iš 97 dienų net 86 praleido priklausomas nuo ventiliatoriaus, nes kvėpavimas buvo nepakankamas. Organizmas buvo labai stipriai apnuodytas. Tai, kad jis išgyveno, unikalus atvejis. Dar prieš 10 metų visi tokie ligoniai, kaip šis, būtų mirę”, – vertina G.Kėkštas.
Jo teigimu, ir dabar nedaugelis tokių ligonių išgyvena. Jei ligą atlaiko pradžioje, tai dažną vėliau įveikia įvairios komplikacijos: kvėpavimo sutrikimai, kraujavimai po operacijų, žarnynui prakiurus susidaro fistulės, išsivysto kitų organų nepakankamumas. Skyriaus vedėjas didžiuojasi, kad šį, tokį sunkų pacientą, pavyko išgelbėti, nors kova tęsėsi neįtikėtinai ilgai, tris mėnesius.
Sėkmę, pasak G.Kėkšto, lėmė tai, kad buvo taikoma konservatyvi gydymo strategija. Dėl ūmios būklės nebuvo skubama ligonį operuoti, pirmiausiai siekta palaikyti kvėpavimą, sureguliuoti mitybą, kadangi skrandžio veikla buvo sutrikusi, teko maitinti tiesiai į žarnyną, atstatyti skysčių balansą, kas yra ypač svarbu, sureguliuoti kraujospūdį. Pirmoji operacija atlikta tik antrojo mėnesio pradžioje, kai stabilizavosi būklė, aprimo uždegimas.
Daug pastangų įdėjo ir slaugytojos – jų darbas ne mažiau reikšmingas. „Gydant tokius ligonius dirbame visa komanda: reanimatologai, chirurgai, radiologai, turime veikti darniai kaip orkestras”, – aiškina skyriaus vedėjas. Jo teigimu, vaistai čia lemia nedaug, stebuklingų, kurie veiktų kaip aukso kulka, nėra. Kitas dalykas, kad tokius ligonius būtina gydyti specializuotuose skyriuose, kur visą parą prieinama aukščiausios kvalifikacijos specialistų pagalba.
Į gyvenimą pavyko sugrąžinti jauną vyrą, kurio būklė buvo kritiška, tačiau tai valstybei labai brangiai kainavo. Vien tik reanimacijos skyriuje jo tris mėnesius trukęs gydymas kainavo per 100 tūkst. litų – tiek, kiek skyriui prieš metus buvo skiriama 2 mėnesiams visų ligonių gydymui. Laimė, kad pastaraisiais metais pakėlus įkainius jie jau beveik priartėjo prie sąnaudų, o anksčiau tokie ligoniai nešė vien nuostolius. Pilvo chirurgijos centre išlaidos buvo taip pat nemenkos.
Sergančiųjų daugėja
Santariškių klinikos Pilvo chirurgijos centro chirurgas medicinos mokslų daktaras Audrius Šileikis sako, kad Lietuvoje kasmet 65 iš 100 tūkstančių gyventojų diagnozuojamas ūmus pankreatitas, 20 proc. iš jų išsivysto nekrozinis, kai dalis audinių apmiršta. Jie dalimis šalinami chirurginiu būdu, kol visiškai nebelieka mirusių audinių.
„Jei prieš 10 metų Pilvo chirurgijos klinikoje buvo gydoma apie 10 – 20 tokių ligonių per metus, tai per pastaruosius dvejus jų skaičius išaugo iki 50. Per tą laiką pagerėjo ir jų išgyvenimo rodikliai. Lengvesnių pacientų mirštamumas sumažėjo nuo 30 proc. iki 10 proc. Įtakos tam turi ne vien modernesni medikamentai, bet ir geresnės galimybės ligonius maitinti, slaugyti, vis plačiau taikoma minimali invazinė chirurgija, kuri sumažina komplikacijų riziką”,- akcentuoja A.Šileikis.
Pasak G.Kėkšto, sunkiomis ligos formomis sergančių ligonių mirštamumas svyruoja nuo 15 iki 50 proc. Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas priduria, kad dabar tokį pacientą kiekvieną dieną konsultuoja keli specialistai ir kartu sprendžia, kokią gydymo strategiją taikyti.
Anksčiau dažniausiai iškart būdavo taikomas operacinis gydymas, todėl prireikdavo 10 ir daugiau operacijų. Dalis ligonių vien dėl to patirdavo daugiau komplikacijų ir neišgyvendavo. Rajonuose dar neretai taip pasitaiko ir šiandien, bet tokių atvejų mažėja. Įtakos išgijimui turi ir rizikos faktoriai: kasos apmirimo laipsnis, vyresnis amžius. Jei ligonis labai nutukęs, serga dar keliomis lėtinėmis ligomis, tikimybė pasveikti gerokai sumažėja.
Pasak A.Šileikio, Lietuvoje apie 48 proc. nekrozinių pankreatitų lemia nesaikingas alkoholio vartojimas. Apie 25 proc. liga išsivysto dėl tulžies pūslės akmenligės, 8 proc. kilmė nežinoma. Dalis suserga šia sunkia liga po įvairių traumų. Neretai susideda keletas faktorių: jei šalia minėtų priežasčių žmogus dar yra nutukęs, labai riebiai valgo, vartoja alkoholį, taip pat išauga rizika susirgti.