„Vidurio ir Rytų Europos šalių ekonomikos kilimas šiemet pasieks viršūnę ir pradės pamažu lėtėti”, – teigia SEB grupės analitikai.
Ateinančiais metais pasaulio ekonomikos plėtros lėtėjimas turės tik nedidelės įtakos Vidurio ir Rytų Europos ekonomikai, teigiama naujoje SEB grupės apžvalgoje „Eastern European Outlook”. SEB grupės analitikams nerimą kelia daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių tvyrantis politinis neapibrėžtumas, skatinantis populistinę valstybės biudžeto politiką ir lemiantis didesnę infliaciją, kuri savo ruožtu pakerta jų viltis įsivesti eurą dar šį dešimtmetį. „Lietuvos, Estijos ir ypač Latvijos ekonomika yra ties perkaitimo riba, be to, sparti emigracija „išdžiovino” vietos darbo rinką ir reikalauja ryžtingų valdžios sprendimų padėčiai stabilizuoti”, – sakoma „Eastern European Outlook”.
SEB grupės ekonomistai padidino 2006-2008 m. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę. Šiais metais Lietuvos ekonomikos kilimas sudarys 7,8 proc., 2007 m. – 7,0 proc., o 2008 m. – 6,5 procentus. Pasak SEB analitikų, iš Baltijos valstybių Lietuva išsiskiria gana gerai subalansuota ūkio plėtra, žemesne infliacija ir einamosios sąskaitos deficitu. Subliuškus euro įvedimo lūkesčiams, nekilnojamojo turto rinkos bumas baigėsi, todėl ateityje kainos šioje rinkoje iš esmės priklausys nuo fundamentalių ekonominių veiksnių.
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo dr. Gitano Nausėdos nuomone, viena iš esminių ateinančiųjų metų problemų bus darbo našumo augimą aplenkiantis darbo užmokesčio didėjimas, kuris didins gamybos kaštus ir infliaciją. „Lietuvos vyriausybės siekiamas euro įvedimas 2010 m. nėra nerealus uždavinys, tačiau tais pačiais metais uždarius antrąjį Ignalinos atominės elektrinės bloką, išaugs vidutinė elektros energijos kaina, o plačioji visuomenė bus linkusi dėl to kaltinti eurą”, – sako G. Nausėda.
SEB analitikai „Eastern European Outlook” apžvalgoje prognozuoja, kad Estijos ekonomika šiemet augs rekordiškais tempais – 11,5 proc., o 2007 m. ir 2008 m. sulėtės iki atitinkamai 8,0 proc. ir 7,0 proc. Vidaus paklausa išliks stipri, tačiau plėtrai trukdys ryškėjantis darbo jėgos išteklių trūkumas. Spartus darbo užmokesčio augimas ir susiformavęs nekilnojamojo turto rinkos „burbulas” didina ekonomikos perkaitimo ir „kieto” nusileidimo tikimybę.
Analitikai pastebi, kad Latvijos ekonomika turi daug klasikinio perkaitimo bruožų. Audringas vartojimas ir kreditavimo bumas išliks ir artimiausioje ateityje, todėl einamosios sąskaitos deficitas sudarys net 14-15 proc. BVP. Šios šalies BVP plėtra šiais metais sudarys 10,8 proc., kitąmet – 9,2 proc. ir 2008 m. – 8,5 proc. Infliacija Latvijoje tebebus didžiausia Baltijos valstybėse ir viena iš didžiausių visame Vidurio ir Rytų regione, todėl euro įvedimo planai nusikelia į sunkiai apibrėžiamą ateitį – net 2010 m. data atrodo pernelyg optimistiška ir tiesiog neįmanoma be aktyvaus vyriausybės įsikišimo.
Pasak SEB ekspertų, Rusijos ekonomika šiais metais atrodė „sveikiau” nei buvo galima prognozuoti. Atitinkamai šios šalies BVP augimo prognozė buvo padidinta iki 6,8 proc. 2006 m., 6,2 proc. 2007 m. ir 5,8 proc. 2008 m. Tiesa, norint pasiekti ambicingą prezidento V. Putino tikslą – per dešimt metų padvigubinti BVP – būtina, jog ekonomika kasmet augtų vidutiniškai po 7 proc. Rusijos ekonomikos plėtrą skatina ne tiek naftos gavybos pramonė tiesiogiai, kiek „naftos dolerių” srautas ir jų įtaka vidaus rinkai. Ypač sparčiai šiuo metu kyla statybos ir paslaugų sektorius, tokia tendencija turėtų išlikti ir artimiausiais metais.
Apžvelgdami Ukrainos plėtrą, analitikai pažymi, kad jos ekonomika akivaizdžiai atsigauna po rimtos krizės 2005 metais. Prognozuojama, kad šalies BVP šiais metais išaugs 6,0 proc., kitąmet – 6,5 proc. ir 2008 m. – 7,0 proc. Kol kas ūkio plėtrą iš esmės lemia tik spartus vidaus rinkos augimas, tuo tarpu eksporto kilimas smarkiai atsilieka nuo importo. Artimiausioje ateityje grivinos kursas turėtų būti gana pastovus JAV dolerio atžvilgiu, tiesa, nedidelis jos devalvavimas antroje 2007 m. pusėje vis dėlto yra tikėtinas.
Prognozuojama, kad Lenkijos BVP augimo tempai artimiausiais metais bus spartūs ir gana stabilūs: 2006 m. – 5,4 proc., 2007 m. – 5,2 proc. ir 2008 m. – 5,0 proc. Infliacija ir einamosios sąskaitos deficitas bus vieni iš mažiausių VRE regione. Politinės šalies vidaus problemos apsunkins sklandų viešųjų finansų planavimą, o biudžeto reformos bus vykdomos vangiai.