Komerciniam bankui atsukus nugarą smulkieji verslininkai ir ūkininkai gali skolintis iš kredito unijų, kur galimybė gauti paskolą yra didesnė
Kredito unijos Lietuvoje nėra labai paplitusios, tačiau jų tinklas šalyje plečiasi. Smulkioms įmonėms, ūkininkams ir pavieniams asmenims kredito unija gali pasiūlyti alternatyvą bankų teikiamoms paskoloms.
„Kredito unijų veikla pagrįsta pasitikėjimu ir tai unijai priklausančių narių pažinimu. Imant paskolą ne tiek dėmesio skiriama užstatui ir disponuojamam turtui, kiek piliečio patikimumui. Todėl tikimybė gauti paskolą dažnai yra didesnė nei banke, kur nesistengiama studijuoti asmeninių niuansų”, – sakė Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arturas Mackevičius.
Galimybė smulkiesiems
Kredito unija yra kooperatiniais pagrindais sukurta kredito įstaiga, teikianti paslaugas tik savo nariams. Kredito unijos nariai sudaro bendrą santaupų fondą, iš kurio teikia savitarpio paskolas vienas kitam ir nusistato sau priimtinas sąlygas. Savitarpio paskolos išduodamos įvairiais tikslais: būsto remontui, verslui pradėti ir plėtoti, statybai, mokslui, atostogoms, žemės ūkio veiklai plėtoti.
„Kreditų unijos orientuotos į fizinius asmenis, tačiau jos aptarnauja ir didelę smulkaus verslo dalį. Kaip atskirą segmentą galima išskirti ūkininkus, su jais labai glaudžiai bendradarbiaujama”, – pasakojo Centrinės kreditų unijos valdybos pirmininkas Sigitas Bubnys.
Jis pasakojo, kad paskolų išdavimo sąlygos ir reikalavimai jų kokybei tokie pat griežti kaip ir bankuose. Anot jo, visų kredito unijų paskolų portfelis, indėliai, bendro turto suma per metus padidėja apie 50 procentų. Naujų narių kasmet padaugėja apie 30 procentų. Per metus įsteigiamos 3-4 naujos kredito unijos, šiuo metu jų yra 64. Pasak Centrinės unijos vadovo, kredito unijos dabar daugiau steigia padalinius kaimuose ir mažuose miesteliuose ir taip plečia savo tinklą.
„Didiesiems bankams nepelninga dirbti su smulkiu verslu ir kaimo vietovių žmonėmis. Kredito unijos užima šią nišą”, – teigė Bubnys.
Sąlyga – pasitikėjimas
Mažiausias kredito unijos narių skaičius yra 50, tarp jų ir steigėjai. Minimali kredito unijos nario fizinio asmens piniginė įmoka, vadinama pajumi, yra 100 litų, juridinio asmens – tūkstantis litų. Kredito unijos savo įstatuose gali numatyti ir didesnį minimalų pajaus dydį. Išstoję iš unijos nariai savo pajų atgauna. Be to, kredito unija gali reikalauti, kad nauji nariai sumokėtų vienkartinį stojimo mokestį. Vienos kredito unijos minimalus pajinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 tūkst. litų.
Paskolų sumos, pasak Bubnio, labai įvairios – kredito unijų duodamų paskolų sumos vidurkis yra apie 500-600 tūkst. litų. Žinoma, paskolos dydis priklauso nuo kredito unijos dydžio ir jos finansinių galimybių. „Svarbiausia, kad žmogus būtų sąžiningas ir pajėgus grąžinti paskolą. Tuomet nekyla jokių problemų”, – sakė Bubnys.
Vienam kredito unijos nariui leidžiamų duoti savitarpio paskolų suma negali viršyti dešimteriopo to nario pajaus dydžio bei 10 proc. kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos. Paskola turi būti užtikrinama įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.
Kredito unijų palūkanų normos panašios į bankų. Dalį sumos grąžinus palūkanos skaičiuojamos nuo likusios paskolos dalies. Maksimalus paskolos terminas yra 10-20 metų.
Tinklas plečiasi
Pasak Mackevičiaus, didžiausia problema, kad smulkieji verslininkai neturi pakankamai informacijos apie kredito unijas ir tinklas kol kas pernelyg mažas.
„Kadangi į kredito unijas vienijamasi pagal tam tikrą bendrą kriterijų, pavyzdžiui, profesiją ar gyvenamąją vietą, sunku patekti į kredito uniją ir pelnyti pasitikėjimą. Gal problemos nebūtų, jei kredito unijų tinklas apimtų daug didesnę teritoriją”, – teigė Mackevičius.
Jis pripažįsta, kad kol kas visoje paskolų rinkoje kredito unijų pinigai sudaro labai mažą dalį, tačiau šios unijos plinta ir plis. Tokia tendencija yra gera žinia verslui.
„Tie verslininkai, kurie sugeba unijų nariais tapti dabar, gali gauti dividendus už padėtus pinigus ir turi galimybę daug lengviau gauti paskolą. Jei sąžiningai grąžina pinigus, turi galimybę nuolat pasiskolinti kokią nors sumą”, – kalbėjo Mackevičius.