Kylant vartojimo kainoms bankų analitikai siūlo pinigus laikyti ne kojinėje, o indėliuose, investuoti į vertybinius popierius, o užsigeidus norimos prekės – ne taupyti, bet imti paskolą
Per metus darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo 14,1 proc., paskolų gyventojams portfelis išsipūtė 82 proc., namų ūkių vartojimo išlaidos pirmąjį šių metų pusmetį buvo didesnės 13,3 proc., o infliacija rugsėjį padidėjo iki 3,5 procento.
SEB Vilniaus banko analitikų manymu, ši statistika leidžia manyti, kad Lietuvos ūkis turi perkaitimo požymių, kuriuos savo kailiu pajus dauguma šalies gyventojų.
„Kainų didėjimo tendencija turėtų išsilaikyti. Kai kas dėl to kaupia atsargas blogiausiam atvejui, kiti skuba pirkti manydami, jog rytoj prekė kainuos daugiau nei šiandien. Tačiau pirmiausia reikėtų peržiūrėti juodai dienai sukauptą rezervą. Tą turėtų padaryti ne tik stipriai išlaidas ribojantys žmonės, bet ir tie, kurie gaudami nemenkas pajamas turi įsipareigojimų bankams”, – patarė SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Varanauskienė patarė esant dabartinei ekonominei situacijai perskaičiuoti tiek namie turimas santaupas, tiek laikomas bankų sąskaitose. „Infliacija taupyti nepalanki, o jai didėjant laikyti pinigų nepelnančias lėšas nuostolinga. Verčiau atsargai skirtus pinigus laikyti terminuotuosiuose indėliuose, mat jų palūkanos sumažina infliacijos įtaką. Pinigus laikyti kojinėje dar nuostolingiau nei terminuotojo indėlio sąskaitoje”, – sakė Varanauskienė ir pabrėžė, kad terminuotojo indėlio palūkanos yra mažesnės nei infliacija.
Jos teigimu, didėjant namų ūkio vartojimo išlaidoms, daug išleisti linkę žmonės nepasilieka lėšų ne tik taupyti, bet ir investuoti. „Šiandien aktualus periodinis investavimas, leidžiantis subalansuoti svyravimus vertybinių popierių rinkose, – teigė Varanauskienė. – Didėjant palūkanoms vertybinių popierių rinkoms būdingas mažesnis stabilumas. Tačiau žiūrint į ilgalaikę perspektyvą lieka tikimybė, kad akcijų pelningumas bus didesnis už infliacijos rodiklį. Todėl turintiesiems ilgalaikių investavimo planų – į pensijų, investicinius fondus, gyvybės draudimą – patariama jų nekeisti, o planuojantieji investuoti artimiausius kelerius metus turėtų įvertinti didesnę svyravimo riziką”.
Atsižvelgdama į infliacijos prognozes SEB Vilniaus banko ekspertė suskaičiavo, kad statistinei trijų asmenų lietuvių šeimai 2008 metais išgyventi tris mėnesius atsitikus nenumatytam atvejui reikės apie 6 tūkst. litų. Tačiau laikyti daug perteklinių pinigų – daugiau, nei jų reikia pragyventi tris mėnesius – nepatariama. Verčiau juos investuoti.
Dėl didėjančios infliacijos skolintis trumpam gali būti naudingiau, nei pinigus pirkiniui taupyti. Tikėtina, kad dėl to padidės vartojimo kreditų poreikis. Šiandien iš visų pasiskolintų lėšų vartojimui lietuviai skiria tik 4 procentus. Varanauskienė pataria paskaičiuoti, kad vartojimo paskolų grąžinamos įmokos nebūtų didesnės kaip 10-20 proc. visų pajamų.