Diplomatinės tarnybos atsisakęs Albinas Januška neteko teisinio neliečiamumo, todėl gali tapti Baltarusijos specialiųjų tarnybų taikiniu. Jo ir dar vieno aukšto pareigūno pavardės minimos baudžiamojoje byloje dėl pavasarį neva organizuoto ir Baltarusijos saugumo sužlugdyto valstybinio perversmo.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretoriaus Albino Januškos pasitraukimas iš diplomatinės tarnybos gali būti naudingas Baltarusijai. Kaimyninės šalies Generalinė prokuratūra tiria baudžiamąją bylą dėl vadinamojo valstybinio perversmo.
Dar prieš prezidento rinkimus Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB) paskelbė, kad užsienio diplomatinės atstovybės dėjo nemažai pastangų, jog opozicijai pavyktų pakeisti valstybės santvarką.
Paskelbė apie sprogdinimus
Kovo pradžioje Baltarusijos KGB vadovas Stepanas Suchorenka pranešė, kad KGB darbuotojams pavyko išaiškinti nelegalią organizaciją „Partnerystė” (neva ją įkūrė JAV veikiantis Nacionalinis demokratijos institutas), rengusią valstybinį perversmą. „Kiekviename žingsnyje pažeidžiama Vienos konvencija dėl nesikišimo į suverenios valstybės vidaus reikalus”, – tuomet piktinosi Suchorenka.
Baltarusijos KBG teigė turinti duomenų, kad su organizuotais išpuoliais prieš Baltarusiją yra susiję ir Lietuvos diplomatai. Per kratas pas „Partnerystės” vadovus neva rasti slapti dokumentai, patvirtinantys, kad Lietuva ir kitos Europos šalys finansavo Baltarusijos opoziciją. „Per ambasadas mažomis siuntomis įvežama po kelis tūkstančius dolerių, – sakė KGB vadovas. – Mes nustatėme, kad tam tikri asmenys iš demokratinių valstybių asmeniškai ketino rengti akcijas padėčiai destabilizuoti”.
Anot pagrindinio Baltarusijos saugumiečio, pas opozicijos atstovus rastas scenarijus, pagal kurį Minsko centre buvo numatyta surengti daugiatūkstantinį mitingą, ir jam vykstant minioje susprogdinti kelis sprogdinimo įtaisus.
„Perversmininkai” nuteisti
Sprogimai turėjo destabilizuoti padėtį šalyje – neva buvo tikimasi, kad kils žmonių pasipiktinimas prezidento Aleksandro Lukašenkos režimu. „Pralietas kraujas ir aukos atriša rankas protesto akcijos organizatoriams ir prasideda valdžios institucijų pastatų, stočių užgrobimas, užtveriami geležinkeliai”, – Suchorenka tikino, kad siekta valstybės veiklą visiškai paralyžiuoti.
Baltarusijos KGB suėmė „perversmą” organizavusius nelegalios organizacijos „Partnerystė” vadovus – Nikolajų Astreiką, Timofejų Drančiuką, Aleksandrą Šalaiką ir Enirą Bronickają. Pastariesiems dviem teismas skyrė 6 mėnesius nelaisvės, Drančiukui teks kalėti metus. Griežčiausia bausmė skirta neva vadeivai – Astreikai – dveji metai laisvės atėmimo. Pusmečiui nuteisti „perversmo” organizatoriai jau išėjo į laisvę. Tačiau LŽ žiniomis, tai ne vieninteliai byloje minimi „perversmininkai”.
Kvepia absurdu
Buvęs URM sekretorius, daugelį metų diplomatinį darbą dirbęs Januška neslėpė, kad jo atžvilgiu Baltarusijoje atliekamas tyrimas.
„Vienoje kaimyninėje valstybėje iškelta baudžiamoji byla Gruzijos bei Lietuvos diplomatams, tarp jų – ir man. Esame kaltinami tariamo perversmo organizavimu. Gerai dar tiek, kad Lietuvos teisėsauga supranta politinę šio reikalo potekstę”, – prieš savaitę viename interviu prisipažino Januška.
Pasitraukęs iš URM Januška prarado ne tik socialines garantijas, bet ir diplomatinį neliečiamumą. Todėl jeigu jis vyktų į Baltarusiją, Rusiją ar kitą joms artimą valstybę, būtų sulaikytas ir greičiausiai perduotas baudžiamajam persekiojimui Baltarusijos teisėsaugai.
Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, kandidatas į Lietuvos ambasadoriaus postą Baltarusijoje, LŽ prisipažino žinąs apie baltarusių teisėsaugos vykdomą tyrimą prieš Lietuvos diplomatus. „Tai yra absurdas, jeigu Lukašenka galėtų griebtis kokių nors teisinių priemonių, – sakė Valionis. – Man atrodo, mes neturime teisinės bendradarbiavimo sutarties su Baltarusija, todėl jų galimybės yra abejotinos. Aišku, jeigu Januška nuvyktų ten… Tai yra absurdas, tokie žmonės negali būti tokioje valstybėje kaip Baltarusija patraukti atsakomybėn”.
Prokurorai paslaptingi
Baltarusijos generalinės prokuratūros atstovai apie perversmininkų bylą nelinkę kalbėti. Jos aplinkybes pareigūnai atsisakė paviešinti – LŽ tebuvo pranešta, kad „perversmą” organizavę keturi asmenys nuteisti dėl nelegalios veiklos.
„Mes net negalime pasakyti, ar tokia byla iškelta, ar joje yra patraukti jūsų šalies atstovai”, – jau visiškai kitaip nei prieš Baltarusijos prezidento rinkimus kalbėjo Generalinės prokuratūros atstovai.
Jie leido suprasti, kad tyrimą atliekantys prokurorai nenori į viešumą kelti reikalų, su kuriais yra siejami ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių diplomatai.
Lietuva neišduotų
Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausioji prokurorė Laima Čekelienė mano, kad Baltarusijos teisėsaugos prašymas būtų atmestas, jei dėl tariamo perversmo bylos Baltarusijos prokuratūra kreiptųsi su teisinės pagalbos prašymu. „Savo valstybėje jie gali daryti ką nori, – sakė Čekelienė. – Jeigu iškėlė bylą, turėjo tam būti pagrindas, arba jį išsigalvojo”.
Anot Čekelienės, kol kas Baltarusija dėl pavasario įvykių Lietuvai nėra pateikusi jokio teisinės pagalbos prašymo. „Jeigu jį gautume, abejoju, ar Lietuva jį galėtų įvykdyti”, – prokurorė neatmetė galimybės, kad toks Baltarusijos prašymas net gali kelti pavojų valstybingumui, pažeisti įstatymų principus.
Pasvarstymai apie nužudymą
Vieno labiausiai patyrusio Lietuvos diplomato pavardė Rusijos ir Baltarusijos viešojoje erdvėje nuskambėjo ir balandį.
Tąkart Rusijos pirmasis kanalas metė ant Januškos šešėlį laidoje „Odnako”. Remiantis neįvardytais šaltiniais, kurie esą buvo susiję su Gruzijos specialiosiomis tarnybomis, paskelbtas neva Gruzijos parlamentaro Givio Tarkamadzės ir Lietuvos diplomato, vardu Albinas, telefoninis pokalbis. Jo esmė – pasvarstymai, ar nereikėtų nužudyti Baltarusijos opozicijos lyderį Aleksandrą Milinkevičių. Januška tuomet šį pokalbį pavadino klastote.
Dar vienas diplomatas
Januška – ne vienintelis Lietuvos diplomatas, „kėlęs grėsmę” Baltarusijai. Baudžiamojoje byloje minima dar vieno valstybės pareigūno, einančio šiek tiek žemesnes pareigas Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, pavardė.
Kaip LŽ rašė, Lukašenkos kontroliuojama Baltarusijos televizija pavasarį taip pat skelbė, kad sąmyšį jų šalyje kelia ne tik Lietuva, bet ir ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana. Tuo metu, kai viso pasaulio TV stotys pranešinėjo apie išvaikytą taikų mitingą Minske ir skaičiavo sužeistuosius, valstybinė Baltarusijos televizija tvirtino, kad tūkstantinę minią valdė ir kurstė Lietuvos ambasados darbuotojai.
Be to, rodytas mobiliuoju telefonu kalbantis mūsų šalies ambasadorius Minske Petras Vaitiekūnas (dabar užsienio reikalų ministras – aut.) ir tvirtinama, kad opozicijos mitingą Baltarusijos sostinėje koordinavo Lietuvos ambasada, o jai nurodymus davė Valionis bei Solana.
Reportažo tikslas, pasak jo autorių, buvo atskleisti tikruosius mitingo organizatorius. Baltarusijos TV tvirtinimu, keliasdešimt tūkstančių žmonių į protesto akciją sukvietė ne šios šalies opozicija, nesutinkanti su prezidento rinkimų rezultatais, o ES veikėjai. Paskelbtus „faktus” žurnalistai vadino šiurkščiu tarptautinių normų pažeidimu.
Be to, pranešta, kad tarp sulaikytų protestuotojų buvo nemažai lietuvių, smogikų iš Ukrainos. Tačiau Lietuvos atstovams susisiekus su Baltarusijos teisėsauga paaiškėjo, kad tarp sulaikytųjų Lietuvos piliečių nėra.