Lietuvos galiūnų vicečempionas Vidas Blekaitis mano, kad stipriausias pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas yra įveikiamas
Stipriausi Lietuvos vyrai poryt mes iššūkį galingiausiems JAV atletams. 34-erių Vidas Blekaitis tiki, kad lietuviai bus šios kovos Vilniaus universaliojoje arenoje favoritai, tačiau varžybos tikrai nebus lengvos. Neseniai Birštono galiūnas gydėsi kojos traumą, bet tiki, kad tai per varžybas jam neatsilieps.
Lietuviai bus favoritai
– Ar spėsite išsigydyti traumą iki varžybų?
– Nedidelė ta trauma, bet noriu būti visiškai sveikas. Per Lietuvos galiūnų čempionato finalą šiek tiek pasitempiau koją. Ją anksčiau skaudėjo, per varžybas buvo paūmėjimas, bet manau, kad nieko baisaus. Gydausi ir treniruojuosi, bet mano rezultatams per varžybas su JAV rinktine trauma neturės didelės reikšmės.
– Kas šioje kovoje bus favoritai?
– Mes, nes per komandinį pasaulio čempionatą užėmėme antrąją vietą, o amerikiečiai – tik trečiąją. Tačiau šios varžybos bus ne tik komandinės, bet ir individualios. Tad bus ir individualių rungčių. Bus skelbiama nugalėtojų komanda ir stipriausias sportininkas. Dėl to gali susimaišyti kortos. Žinau, kad bus atkakli kova, o kas laimės, sunku pasakyti. Pats noriu laimėti prizinę vietą.
– Kaip vertinate savo visą šių metų sezoną?
– Teigiamai, nes iki šiol visose varžybose mano rezultatai buvo stabilūs. Beveik visur iškovojau prizines vietas, todėl manau, kad mano forma geriausia per visą karjerą. Visą sezoną lipau ant kulnų Žydrūnui Savickui. Jis prisipažįsta, kad Lietuvos čempionate jam būna sunkiau laimėti negu tarptautinėse varžybose.
– Ko pritrūko iki pirmosios vietos Lietuvos čempionate?
– Šiek tiek trūko psichologinio pasirengimo ir šiek tiek – jėgos. Trūko ir finansinės paramos. Nesame krepšininkai, todėl trūksta dėmesio iš valdžios. Kalbu ne tik apie save, bet ir apie visus galiūnus.
Valdžia galiūnų neįvertino
– Tai Lietuvoje galiūnai nėra taip vertinami kaip užsienyje?
– Tikrai jais nėra taip rūpinamasi. Kaip pavyzdį galiu pateikti pasaulio čempionus ukrainiečius. Ten valdžios požiūris į juos visai kitoks. Prezidentas Viktoras Juščenka labai domėjosi, kaip jiems sekasi rengtis pasaulio čempionatui, skambindavo ir klausdavo ar nieko netrūksta. Padėjo tiek finansiškai, tiek moraliai. Pernai jie mums buvo pralaimėję, antras pralaimėjimas būtų buvęs neatleistinas. Ukrainiečiai už šias varžybas gavo solidžias premijas – ne vienkartines, o valstybines stipendijas iki gyvenimo galo. Po tokios pergalės galima apsirūpinti visam gyvenimui.
– Tad ar įmanoma pragyventi iš galiūnų sporto?
– Jei šiuo metu sportininkas sėkmingai dalyvauja prestižiškiausiose tarptautinėse varžybose ir užima prizines vietas, manau, įmanoma pragyventi. Tačiau nėra daug sportininkų, kurie gyvena iš šio sporto. Aš irgi iš to negyvenu, nes tarnauju Lietuvos kariuomenėje. Galiūnų sportas nėra vienintelis mano pajamų šaltinis.
– Kitais metais dalyvausite komandiniame pasaulio čempionate?
– Manau, kad tiek aš, tiek ir kiti vyrai dalyvaus. Tačiau jei valstybės toks požiūris į šį čempionatą, tai ir mūsų pasikeis. Dalyvausime, bet nekreipsime tiek daug dėmesio į rezultatą. Aišku, startuosime tik tokiu atveju, jei čempionatas nesikirs su komerciniu renginiu. Mes aukojome visą vasarą, atsisakėme daug prestižinių turnyrų, už kuriuos gerai mokama. Norėjome garsinti Lietuvos vardą, kad būtume viena stipriausių pasaulio tautų, bet valdžia to neįvertino.
Savickas – įveikiamas
– Ar norėtumėte dalyvauti „Arnolds Strongman” varžybose?
– Be abejo, šiemet to ir sieksiu. Reikia tik užimti prizinę vietą asmeniniame pasaulio čempionate. Lietuvių delegacija bus viena gausiausių, nes iš 30 dalyvių bus 4 lietuviai. Šiemet sau keliu tikslą užimti prizinę vietą, jei tik sveikata leis. Mano pagrindiniai konkurentai bus ukrainietis Vasilijus Virastiukas, rusas Michailas Kochliajevas, estas Andris Murametsas, vienas kitas amerikietis. Yra 7-8 konkurentai, kurie pretenduoja į prizines vietas.
– Ar įmanoma aplenkti Ž.Savicką?
– Tai visada įmanoma padaryti, nes jis yra žmogus, ne koks antžmogis. Man tik šiek tiek reikia pagerinti sportinę formą. Nėra nieko neįmanomo, laikai keičiasi, niekas nestovi vietoje. Žydrūnas, aišku, stiprėja, bet ir kiti Lietuvos galiūnai stiprėja. Reikia pripažinti, kad jis yra stipriausias pasaulyje, bet aplenkti jį tikrai įmanoma. Palyginti su užsienio varžovais, aš gana neblogai atrodau. Tai parodė ir šių metų tarptautinės varžybos Marijampolėje. Ten dalyvavo visas pasaulio galiūnų elitas, o aš juos gana nesunkiai įveikiau. Todėl manau, kad labai realu, jog pateksiu į prestižiškiausias varžybas pasaulyje.
– Dar ilgai ketinate sportuoti?
– Kiek sveikata leis. Kol kas azarto yra daug, sveikata irgi leidžia, tad ruošiuos sportuoti dar ilgai.
Teko pamojuoti kumščiais
– Tarp galiūnų esate vienas žemiausių. Tai pranašumas ar trūkumas?
– Daugiau trūkumas, nes kai kurias rungtis nedidelio ūgio sportininkams sunku laimėti. Akmenų sukėlimo rungtyje yra sunku, bet jau išmokau, kaip reikia kuo greičiau juos sukelti. Svorio atkėlimo nuo žemės rungtyje geriau būti mažesnio ūgio. Mažiukams sunkiau priauginti didelę raumenų masę. Dideliu fiziniu darbu, ištverme galima laimėti ir mažesniems. Pritariu posakiui: „Svarbu ne ūgis, o smūgis”.
– Kaip žmona reaguoja į jūsų sportą?
– Ji man yra tarsi trenerė ir asistentė, masažuoja per kiekvienas varžybas. Aišku, ji išgyvena dėl manęs.
– Kaip galiūnų maisto racionas skiriasi nuo paprastų žmonių?
– Mes valgome kur kas daugiau nei paprastas žmogus. Stengiamės, kad būtų atitinkamas kiekis baltymų ir angliavandenių, vengiame riebalų, kurie yra nereikalingi. Man racioną sudaro ir maistą ruošia žmona. Svarbu, kad maisto būtų daug, ir jis būtų kaloringas. Stengiuosi valgyti įvairų maistą. Mėgstu žalią mėsą, tik reikia, kad būtų gerai paruošta, su prieskoniais, pastovėjusi – tada skanesnė. Valgau karbonadus, šašlykus. Leidžiu sau ir tortą valgyti. Mėgstu varškės tortą, be to, jame yra naudingų medžiagų.
– Ar dažnai žmonės atpažįsta gatvėje?
– Pastaruoju metu tikrai dažnai. Sakykim, kur nors vaikštai viešoje vietoje, prieina nepažįstamas žmogus, pakalbina, atrodo, kad tai senas pažįstamas. Vėliau paaiškėja, jog mane yra matęs tik per televizorių.
– O kitų kuriozų yra pasitaikę?
– Prieš keletą metų buvo vienos buitinių prekių parduotuvės atidarymas. Buvo paskelbta, kad kas iš parduotuvės išneš skalbimo mašiną, tam ji ir atiteks. Pagalvojau, kad tai vertingas prizas, gana mažai sveria – tik 100 kg. Toks svoris galiūnams nieko nereiškia. Tą dieną prie parduotuvės susirinko minia žmonių, o tarp jų – nemažai galiūnų. Mus atpažino ir neleido dalyvauti konkurse.
– O kitur yra tekę parodyti savo jėgą?
– Neretai tenka savo mašiną iš kiemo išsistumti. Esame stipresni už paprastą žmogų, tad visokių situacijų pasitaiko. Kai reikia malkų, miške sausą medį galima ne pjauti, o nuversti. Teko susigrumti ir su chuliganais. Kabinėjosi keli prie žmonių, tad teko pamosuoti kumščiais, po to nebesipriešino.