Į Valstybės saugumo departamento akiratį Rusijos ambasados pirmasis sekretorius pateko mažiausiai prieš metus
Nors oficialios institucijos kruopščiai saugo informaciją apie Rusijos diplomato išsiuntimą iš Lietuvos, į viešumą vis dėlto prasprūdo žinia, kad nepageidaujamu asmeniu mūsų šalyje paskelbtas Rusijos ambasados pirmasis sekretorius Olegas Riabčikovas.
Apie tai pirmasis pranešė naujienas iš Lietuvos transliuojantis „Pirmasis Baltijos kanalas”, kuris rėmėsi neoficialiais šaltiniais.
Šio pranešimo oficialiai vakar nepatvirtino nei Rusijos ambasada, nei mūsiškis Valstybės saugumo departamentas (VSD). Tačiau kiti LŽ šaltiniai neatmetė galimybės, kad už šnipinėjimą iš mūsų šalies paprašyta išvykti būtent šio diplomato.
Dar darbo vietoje
Rusijos ambasados Vilniuje trečiasis sekretorius Jevgenijus Ustinovas vakar LŽ pakartojo, kad ambasada šio klausimo nekomentuos. Paklaustas, ar Riabčikovas šiuo metu yra Vilniuje, rusų diplomatas patvirtino: „Taip, jis savo darbo vietoje”.
Tačiau ambasados tarnautojai sujungti LŽ su pačiu Riabčikovu atsisakė. Net tiesioginį diplomato tarnybinį telefoną kėlė ne jis pats, o kita ambasados tarnautoja. LŽ šaltinių teigimu, Riabčikovas dar gali eiti pareigas, nes jo nebuvo paprašyta tuoj pat susikrauti lagaminus ir palikti Lietuvą. Jam esą duotas pakankamas terminas susiruošti.
Riabčikovo išsiuntimo versijos nekomentavo ir VSD. „Mūsų pozicija lieka nepakitusi”, – sakė VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas. Beje, vakar iš Maskvos dar nesulaukta atsakomosios reakcijos į Lietuvos veiksmus – Rusija dar nepranešė išsiųsianti kurį nors mūsų valstybės diplomatą.
Senas pažįstamas
Apie įtartiną Riabčikovo elgesį LŽ rašė dar praėjusių metų kovą.
Tuomet naujos kadencijos parlamentarai ėmė jausti ypatingą Rusijos ambasados Lietuvoje atstovų dėmesį. Jie skambindavo politikams, prašydavo susitikti.
Į šiuos susitikimus atkreipė dėmesį VSD. Tuomet saugumo pareigūnai politikus ir valstybės tarnautojus įspėjo būti atsargius, nes užsienio specialiųjų tarnybų darbuotojai esą stengiasi su jais užmegzti neformalius santykius. Vienas iš tų, kurie piršosi būti aktyviausiais lietuvių parlamentarų bičiuliais bei pašnekovais, tuomet buvo ir minėtas Rusijos ambasados pirmasis sekretorius Riabčikovas. Jis lankydavosi Seime, kalbėdavo su įvairių frakcijų atstovais, parlamento darbuotojais.
Riabčikovas, tuomet kalbintas LŽ, teigė, kad ryšiai su parlamentu esanti jo darbo dalis. „Suprasti padėtį tik iš laikraščių yra sunku, todėl su politikais bendraujame ir tokiu būdu”, – taip apsilankymų Seime priežastį paaiškino diplomatas.
Siekia daryti įtaką sprendimams
„Didžiausias užsienio specialiųjų tarnybų aktyvumas pastebimas svarbiausių valstybės institucijų ir politinių partijų atžvilgiu, – pernai kovą LŽ kalbėjo VSD atstovas spaudai Makauskas. – Užfiksuotos užsienio specialiųjų tarnybų darbuotojų pastangos užmegzti nuolatinius ar artimus neformalius santykius su valstybės institucijų darbuotojais ar politikais”.
Makausko teigimu, per susitikimus tokie veikėjai siekia gauti informacijos apie naujausius politinius įvykius, valstybės institucijų ir partijų veiklos planus, nori daryti įtaką, kad būtų priimti kitai valstybei palankūs sprendimai. „Jei tokia veikla peržengtų įstatymų nustatytas ribas, VSD imtųsi veiksmų, kad ji būtų nutraukta ir nekiltų žalos valstybės interesams”, – pareiškė VSD atstovas spaudai.
Riabčikovas Lietuvoje pradėjo dirbti 2004 metų vasarą. Jis pakeitė už šnipinėjimą išsiųstą Vladimirą Michailovą. Tuo metu oficialiai skelbta, kad šis diplomatas bandė užverbuoti Seimo darbuotoją ir gauti iš jo valstybės paslaptį sudarančių duomenų.
Išsiųstas ne vienas
Kad Rusijos ambasada Vilniuje užsiima ne tik diplomatine veikla, mūsų saugumo pareigūnai užfiksavo ne kartą.
2004-ųjų vasario pabaigoje iš Lietuvos buvo išsiųsti trys šnipinėjimu įtarti Rusijos ambasados darbuotojai – šios šalies ambasados Vilniuje pirmasis sekretorius Michailovas, pirmasis sekretorius Sergejus Kabešovas ir prekybos atstovybės ekspertas Viktoras Šechovcevas. Teigta, kad jie mėgino daryti įtaką privatizavimo procesams, neteisėtais būdais gauti informacijos apie tuometinio prezidento Rolando Pakso apkaltą.
2004 metų liepą iš Lietuvos tyliai buvo išsiųsti dar trys Rusijos ambasados darbuotojai. Iš Maskvos tuomet buvo „parsiųstas” Lietuvos gynybos atašė Rusijoje Sigitas Butkus.