Kapitonas kaltina prezidentą

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kapitonas Mindaugas Žukauskas dėl pastarojo meto įvykių šalies krepšinio pasaulyje kaltina federacijos prezidentą Vladą Garastą. M.Žukauskas nežino, ar ateityje atvyks į rinktinę, jei bus kviečiamas.

Lietuvos rinktinės kapitonas 31 metų 200 cm ūgio Mindaugas Žukauskas tikina, jog netvarką šalies krepšinyje savo kalbomis kelia pats Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas. M.Žukauskas neigia Šarūno Jasikevičiaus ir Arvydo Macijausko teiginius apie netvarką šalies rinktinėje, tačiau paklaustas apie komandos gydytoją nuo komentarų susilaikė.

Kalbėti reikia tarpusavyje

– Kaip reagavote į pastarojo mėnesio įvykius Lietuvos krepšinyje?

– Kaip čia reaguosi. Lietuvos krepšinyje vyksta cirkas, ir tiek. Gaila, kad tokie dalykai Lietuvoje dedasi, ir krepšinis pūva nuo galvos. Turiu omenyje LKF prezidentą. Krepšinis pradėjo pūti kaip žuvis. Jeigu taip elgiasi prezidentas, kokia gali būti tvarka visame Lietuvos krepšinyje?

– Kas jus labiausiai papiktino?

– V.Garasto nusišnekėjimai. Jeigu žmogui dvejinasi, jis nebežino, ką daryti. Vieną kartą kalba vienaip, vėliau – kitaip. Iš pradžių sako, kad Antanas Sireika blogas, toks ir toks, o vėliau per LKF posėdį jau šneka, kad ateityje rinktinėje galbūt vėl norėtų matyti tą trenerį. V.Garastas prieštarauja savo mintims. Reikia susitvarkyti LKF viršuje ir tuomet kažką daryti. Visa tai prasidėjo nuo valdžios rinkimų, tačiau jis viską bando suversti treneriui ir žaidėjams ar kažkam kitam. Man komandoje dar niekas nieko nesakė, bet tikiu, kad situacija daugeliui žaidėjų žinoma. Tai tikrai nedaro garbės Lietuvos krepšiniui. Kai problemų nėra, lietuviai bando susikurti patys. Kiti problemas sprendžia, kai būna blogai. Šalies rinktinė kitose šalyse būna juodinama tik tuomet, kai patiria fiasko. O mus pradeda juodinti, kai problemų nėra. Man skaudu ir šlykštu klausytis tokių kalbų.

– Ar manote, kad pasikeitus LKF prezidentui situacija Lietuvos krepšinyje pasikeistų?

– Nežinau, ar pasikeistų. Tai priklausytų nuo to, koks žmogus ateitų dirbti. Jeigu ateitų jaunas, protingas žmogus, galbūt kas nors ir pasikeistų. O kokia gali būti tvarka, kai žmogus šnekėdamas prieštarauja pats sau? Tam pačiam V.Garastui reikėtų bandyti grįžti – imtis trenerio darbo. Jis sakė, kad jei neatsirastų kandidatų, galėtų ir pats sugrįžti, tad gali pabandyti.

– Apie problemas Lietuvos rinktinėje prabilo ir A.Macijauskas bei Š.Jasikevičius. Esate komandos kapitonas, daugiausia bendraujate su treneriu ir vadovais. Ar sutinkate su A.Macijausko ir Š.Jasikevičiaus teiginiais?

– Tų problemų buvo visada ir visur, bet jos turi būti sprendžiamos viduje, neturi būti paviešintos. Jei žaidėjui kas nors nepatinka, jis turi ateiti ir sakyti komandos vadovams. Tikrai prieštarauju teiginiams, kad situacija yra bloga, rinktinėje yra netvarka. Tikrai nedirbame taip, kaip būdavo prieš 10-20 metų. Situacija tikrai gerėja, nėra taip blogai, kaip kažkas šneka. Kiekvienas gali turėti savo nuomonę, bet jos viešinti spaudai nereikia. Visame pasaulyje problemos pirmiausia sprendžiamos išsiaiškinant tarpusavyje. Jeigu taip susitvarkyti nesiseka, tada jos viešinamos.

– A.Macijauskas užsiminė, kad rinktinės gydytojas neva stokoja kompetencijos.

– Tie, kas susidūrė su daktaru, turbūt turi sunkumų. Aš problemų dėl sveikatos neturėjau, todėl šios situacijos komentuoti negalėčiau. Dabar rinktinėje yra nauja aparatūra, anksčiau tokios neturėjome.

Atmosfera buvo draugiška

– Kaip rinktinė sutarė Japonijoje? Ar komandos neskaldė vidiniai nesutarimai?

– Tikrai ne. Atmosfera ekipoje buvo kuo puikiausia, su žaidėjais kur nors eidavome ne po du ar tris, o visa komanda. Laisvą dieną pasižvalgyti po miestą ar papietauti eidavome visi 12 žaidėjų, jokių nesutarimų tarp mūsų nebuvo. Puikiai sutarėme ir su treneriu. Niekas su juo nesipyko. Galite to paklausti bet kurio žaidėjo, visi tvirtins tą patį. Kokių nors konfliktų gal ir kildavo per rungtynes, esant žaidimo situacijoms, bet kiekvienas mūsų turi sportinį pyktį, kuris išsiverždavo, ir vienas kitam ką nors pasakydavome dėl to, kad visi labai norėdavome laimėti. Tačiau visa tai likdavo aikštėje. Už jos ribų sutarėme puikiai. Taip buvo ne tik šiemet, bet ir ankstesniais metais.

– LKF vykdomasis komitetas rinktinės pasirodymą įvertino nepatenkinamai. Ar sutinkate su tokiu vertinimu?

– Tegul vertina. Jie būtų buvę nepatenkinti ir tuomet, jeigu būtume užėmę penktąją vietą. Mums buvo iškeltas tikslas užimti ketvirtąją vietą, bet jos neužėmėme, ir jie yra nepatenkinti. Rimo Kurtinaičio rinktinė užėmė septintąją vietą, tačiau juos įvertino patenkinamai. Jau prieš čempionatą viskas buvo rezgama ir daroma, kad būtų galima nuversti trenerį ir dar kažką. Visos tos šiukšlės buvo rengiamos prieš čempionatą ir pilamos, kad tik rinktinei nepasisektų. Tikslas užimti ketvirtąją vietą buvo iškeltas dar nežinant, kokia komanda vyks į čempionatą. Viskas buvo daroma tam, kad tik mums nepasisektų ir būtų galima pakeisti trenerį. Jautėme spaudimą ir per visą čempionatą. Buvo „varoma“ ant trenerio, žaidėjų. Dar prieš rungtynes su Italija buvo kalbama, kad reikia trenerį atstatydinti, kad komanda neturi jokios taktikos. Čia politika. Manau, viskas yra dėl pinigų. Artėja 2011 metų Europos čempionatas, kažkas nori sueiti ir pasidalyti pinigus. Nežinau, ar taip iš tiesų yra, tai tik mano nuomonė.

Džiaugiasi prisidėjęs prie pergalių

– Turbūt teko pasikalbėti su A.Sireika jau po jo atsistatydinimo?

– Taip, teko pasišnekėti. Žmogus supranta, kad vyksta kažkokios nesąmonės, ir tiek. Jis neturi jokio užnugario, niekas jo nepalaiko, ir jis nebeturėjo noro ir jėgų kovoti su vėjo malūnais.

– Pareiškėte, kad jeigu A.Sireika bus nuverstas, į rinktinę bus sunku sukviesti geriausius žaidėjus.

– Pažiūrėkite, A.Macijauskas jau atsisakė atvykti į rinktinę. Aišku, sukviesti žaidėjus nebus lengva. Kita vertus, pasikeis treneris, galbūt į rinktinę atvyks tie žaidėjai, kurie nenorėjo žaisti esant A.Sireikai.

– Ar pats neketinate baigti karjeros nacionalinėje komandoje?

– Kiek žinau iš tų visų kalbų, į rinktinę manęs niekas nebekvies. Tačiau dėl to nė kiek neišgyvenu. Rinktinei atidaviau visas vasaras per 10 metų. Kaip galima sakyti, kad žaidėjas yra per senas ir netinkamas rinktinei? Nesijaučiu kažkuo nusikaltęs, jaučiuosi tik prisidėjęs prie rinktinės pergalių. Jeigu vis dėlto sulauksiu kvietimo, reikės labai gerai pagalvoti, ar atvykti į rinktinę. Visi įvykiai ir kalbos atima norą vykti į rinktinę. Reikia daug permąstyti, daug galvoti, ar verta važiuoti į komandą ir aukoti visą vasarą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Sportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.