Teisingumo ministro sudaryta komisija Varėnos notarės veikloje aptiko daug šiurkščių pažeidimų
Teisingumo ministro Petro Baguškos įsakymu sudaryta komisija pateikė neeilinio dviejų Varėnos notarių veiklos patikrinimo išvadas. Jos ypač nepalankios Daliai Kisielienei.
Komisija pasiūlė ministrui spręsti klausimą dėl drausminės bylos iškėlimo notarei už aplaidų dokumentų tvarkymą, saugojimą ir naudojimą, už netikslių duomenų Teisingumo ministerijai pateikimą, Notarų garbės kodekso nuostatų nesilaikymą.
Taip pat siūloma patikrinimo medžiagą perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, o biure atlikti remontą, kad ten būtų sudarytos tinkamos sąlygos gyventojams aptarnauti.
Išvados apie notarės Laimos Muzikevičiūtės veiklą yra švelnesnės. Jai tesiūloma pertvarkyti biuro patalpas, įrengiant stendus su būtiniausia informacija ir izoliuotą notarės kabinetą klientams priimti, atkreipti dėmesį į dokumentų saugojimo tvarką.
Neeilinis minėtų notarių veiklos patikrinimas atliktas, kai jos nesugebėjo paaiškinti metinėse ataskaitose atsiradusių netikslumų ir abejotinų išlaidų.
Kisielienė ataskaitoje nurodė, kad yra gavusi 200 tūkst. litų kreditą pirkti ar nuomoti biuro patalpas, įsigyti inventorių, tačiau nustatyta, jog notarė jokių patalpų neįsigijo. Ji aiškino, kad kreditą suteikė privatus asmuo, o skolą maždaug po metų jam grąžinusi, nes netiko būsto pirkimo sąlygos. Kredito sutarties Kisielienė neišsaugojo. Tačiau pagal nustatytą tvarką tokio pobūdžio sutartys privalo būti saugomos 10 metų. Notarė nepateikė ir kitų pažymų, susijusių su personalo, biuro remonto, archyvo paslaugomis, kanceliarinių prekių bei teisinės literatūros įsigijimu.
Kai kurios ataskaitoje nurodytos sumos įspūdingos: vien registrams išleista daugiau kaip 26 tūkst. litų, kanceliarinėms prekėms ir teisinei literatūrai – per 18 tūkst., komunalinėms ir kitoms paslaugoms – daugiau nei 37 tūkst. litų.
Prieš porą metų Kisielienei Varėnos rajono apylinkės teismas yra paskelbęs nuosprendį administracinėje byloje. Teismas nustatė, kad notarė nuo 2001-ųjų pradžios iki 2003 metų rugpjūčio, įformindama sandorius, kurių vertė viršijo 50 tūkst. litų, nepranešdavo FNTT, nors privalėjo tai padaryti. Tąkart teismas moteriai skyrė simbolinę – 200 litų – baudą, nes Kisielienė sugebėjo įtikinti, kad ne ji, o biuro darbuotoja aplaidžiai rengė ir siuntė ataskaitas FNTT.
FNTT šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl pinigų plovimo. Kisielienė joje – įtariamoji. Įtariama, kad klastojant pirkimo ir pardavimo sutartis galėjo būti įteisinti iš nusikalstamos veiklos gauti pinigai bei kitoks turtas, nemokami mokesčiai valstybei. Kisielienės biure įformintų sandorių suma, neoficialias duomenimis, siekia šimtus milijonų litų.