2003-2005 metais, įgyvendinant Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programą, įvyko 11 seminarų Vilniuje, surengtos penkios specialistų ekspedicijos į Vakarų Europos, kitų regionų istorines vietas. Sukaupta medžiaga ir patirtis paskatino surengti svarbią tarptautinę konferenciją.
Šiandien Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, prasideda dvi dienas vyksianti tarptautinė mokslinė konferencija „LDK Valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste”. Tai pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu surengta konferencija, skirta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmams tyrinėti ir atkurti. Per dvi dienas bus pristatyta daugiau kaip 30 pranešimų, kuriuos skaitys žymūs mokslininkai, atvykę iš 7 valstybių, taip pat iškilūs Lietuvos specialistai.
Svarbiausias renginys
Mokslinės konferencijos programą sudaręs Lietuvos dailės muziejaus LDK Valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų skyriaus vedėjas dr. Vydas Dolinskas LŽ sakė, kad tai svarbiausias iš visų iki šiol buvusių renginių, skirtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje tyrimams ir atkūrimui. „Ir dabar, kai jau gerokai įsibėgėjo darbai atkuriamuose Valdovų rūmuose, yra daug aktualių, diskutuotinų klausimų. Tikiu, kad renginys patvirtins tarptautinių ryšių svarbą, padės apibendrinti kaupiamas žinias ir patirtį per panašių istorinių rezidencijų tyrinėjimo, atkūrimo, restauravimo, atstatymo ir pritaikymo mūsų dienoms praktiką, – kalbėjo Dolinskas. – Ypač svarbu, kad per diskusijas, iki šiol vykusias pernelyg uždarai tarp mūsų šalies specialistų, galėsime pažvelgti į platesnį kontekstą, Europos šalių patirtį. Manau, konferencija padės atsikratyti įvairių fobijų ar netiesos, kurią skleidžia visuomenėje net kai kurie specialistai”.
Mitai ir tikrovė
Kaip pavyzdį mokslininkas priminė dažnokai girdimą teiginį, kad niekur pasaulyje nevyksta tokių atstatymo darbų, panašių į mūsų Valdovų rūmų atkūrimą, jog užsienyje seniai viskas atstatyta, atkurta, svetur darbai vyko gerai ir sklandžiai. Šį mitą, anot Dolinsko, paneigs ne tik Lenkijos (Krokuvos Vavelio ir Varšuvos karališkųjų pilių) atstovų Piotro Stępieno ir dr. Piotro Majewskio pranešimai. Nedaugelis, pavyzdžiui, Lietuvoje žino, kad šiuo metu atstatomi Drezdeno, Miuncheno, Berlyno (Vokietija) rūmai ir rezidencinės pilys, rekonstruojamos Batorų giminės senoji rezidencija Nyirbatore (Vengrija) ir Karaliaučiaus pilis (Kaliningradas, Rusija). Įdomu, kad Italijoje, kur regis, ir taip daug paveldo, Este pilį (Feraros miestas), kurioje ilgą laiką veikė administracija, nuspręsta skirti kultūros centrui.
Įvairios temos
Per konferenciją, pasak Dolinsko, bus ir labai daug Lietuvos atstovų pranešimų: nuo mokslinių tyrimų iki taikomųjų dalykų – atskirų interjero detalių atkūrimo ar net LDK rūmų muzikos. Tai dr. Napoleono Kitkausko „Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų architektūros retrospektyvinis vaizdas pagal tyrimų duomenis”, dr. Elmanto Meilaus „1660-1661 m. Vilniaus pilių atsiėmimo istorijos problemos”, Rasos Abramauskienės „Valdovų rūmų židinių rekonstrukcijos”, Audroniaus Katiliaus „Autentas, jo išsaugojimo ir eksponavimo metodiniai bei architektūriniai sprendimai Valdovų rūmuose”, prof. Jūratės Trilupaitienės „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vilniaus rūmų XVI-XVII a. muzikinė kultūra europiniame kontekste”, kiti pranešimai. Beje, visas kalbas, debatus ketinama iškleisti atskiru leidiniu.
Tarsi vėrinys
Tarp konferencijos pranešėjų yra specialiai iš JAV atvykę du garsūs mūsų mokslininkai. Tai profesorius Kęstutis Paulius Žygas, vadovaujantis pirmos renginio dienos pirmajam posėdžiui ir parengęs pranešimą „Žvilgsnis į relikvijų, valdovų koplyčių ir piano nobile svarbesnius pavyzdžius bei sąryšius”, bei daktaras Ramūnas Kondratas, kuris skaitys pranešimą „Restauravimas ir interpretacija: gubernatoriaus rūmai Viliamsburge, Virdžinijoje”. „Konferencija Vilniuje – labai reikšminga, tarsi koks įstabus vėrinys, nes čia vienoje vietoje susitinka žymūs mokslininkai, su daugeliu jų jau anksčiau teko bendrauti, – džiaugėsi profesorius Žygas, Europos architektūros istorijos specialistas. – Tikiu, kad forume pristatoma įvairių šalių patirtis padės išspręsti ir vieną opiausių problemų – Šliosbergo namo fragmentų likimą atkuriamuose Valdovų rūmuose”. Iš Vašingtono atvykęs Kondratas pasidalys vertinga XX amžiaus pradžios patirtimi atstatant sudegusį Viliamsburgo miestą. „Labai gerbiu išeivijos veiklą atkuriant Valdovų rūmus Vilniuje, – LŽ žurnalistei kalbėjo Kondratas. – Tačiau man kelia nerimą tai, jog kai kurie išeiviai, padedantys kaupti lėšų rūmams atkurti, labai reiklūs būsimų interjerų autentikai, siekia, kad rūmuose būtų pristatyta ir XIX ar XX amžiaus išeivijos istorija. Tai ne Valdovų rūmų, o Nacionalinio, M.K.Čiurlionio, gal net visai naujo muziejaus, o jo įkūrimą tik sveikinčiau, dalykai”.