Prieš pustrečių metų nužudyto jauno palangiškio tėvai vakar nesulaukė tokio nuosprendžio, kokio tikėjosi. Nužudymu kaltintas vaikinas teismo salėje paleistas nepakakus įrodymų.
Klaipėdos apygardos teisme nagrinėta byla, kurioje 25 metų Kalnupės gatvės gyventojas Olegas Loveneckis, dirbęs apsaugos darbuotoju, kaltintas 22 metų palangiškio Žyginto Valiulio nužudymu.
Ž. Valiulis praeivių buvo rastas sudaužytas metaliniu strypu ir subadytas peiliu 2004 metų gegužės 16-ąją Klaipėdoje, netoli Debreceno gatvės 44 namo. Po trijų dienų, taip ir neatgavęs sąmonės, vaikinas Klaipėdos ligoninėje mirė.
Medikai konstatavo, jog mirties priežastimi tapo galvos sumušimas su kaukolės lūžiu. Ž. Valiulio nugaroje ir šlaunyje matėsi durtinės žaizdos, jam buvo sutrupinti rankos pirštai.
Nepakako įrodymų
Teisėjų kolegija vakar paskelbė, jog nužudymu iš tyčinių paskatų kaltintas O. Loveneckis išteisinamas ir paleidžiamas iš teismo salės. Nužudytojo tėvų pateiktas 257 tūkst. litų civilinis ieškinys atmestas.
Teismas konstatavo, kad iš O. Loveneckio mobiliojo telefono tuoj po nusikaltimo buvo skambinta pagalbos telefonu. Balso įrašo ekspertizė patvirtino, jog budėtojams skambino kaltinamasis.
Anot ekspertų, ant O. Loveneckio džinsų aptiktas kraujas yra nužudyto vaikino, tačiau jo kaltę įrodančių faktų, anot teisėjų kolegijos, nepakako.
O. Loveneckis savo kaltę kategoriškai neigė. Jis tvirtina, kad tuo metu, kai buvo nužudytas Ž. Valiulis, su mergina buvęs bare, mobiliuoju telefonu policijai neskambinęs ir niekam neleidęs juo pasinaudoti. Be to, vaikinas nepripažįsta, jog kelnės, ant kurių ekspertai aptiko nužudytojo kraujo, yra jo.
„Aš nepažinojau Ž. Valiulio ir jo nežudžiau. Siūlau mane patikrinti melo detektoriumi. Mano byla sufabrikuota, o pripažinimą pareigūnai bandė išgauti net uždarydami į kamerą su žudikais ir sergančiaisiais AIDS”, – sakė kaltinamasis.
Teismas konstatavo, jog byla tirta aplaidžiai: įvykio vieta apžiūrėta kitą dieną, viena liudytoja apklausta po 4 mėnesių, kita – po 9 mėnesių. Po pusmečio apklausta moteris tvirtino mačiusi nubėgant tris vaikinus, galėjusi juos atpažinti tik tuo atveju, jeigu būtų apklausta iškart po įvykio.
Pasak teisėjų kolegijos, įrodymai liudija tik tai, kad O. Loveneckis galėjo būti nužudymo vietoje, tačiau nėra duomenų, jog jis ir smūgiavo aukai.
Ekspertų išvadose sakoma, kad Ž. Valiulį skirtingais įrankiais sužalojo ne vienas, o keli asmenys.
Vilties neprarandantys nužudytojo tėvai Maila ir Algirdas Valiuliai nuosprendį planuoja apskųsti. Byla, kurios senaties terminas – 20 metų, grąžinta prokuratūrai.
„Baisiausia, jog sūnų žiauriai nužudę asmenys vis dar laisvėje. Nuo jų gali nukentėti kiti žmonės”, – apgailestavo Valiuliai.
Bijo liudyti
Byloje esama ir daugiau mįslingų aplinkybių, pavyzdžiui, nekalbūs liudytojai. Viename iš teismo posėdžių apklaustas liudininkas Aleksandras Orlovas skundėsi atminties sutrikimais. Savo nekalbumą vaikinas aiškino tuo, jog taip pat buvęs sumuštas bei ilgai gydęsis.
Teismo raštinėje lankėsi šio liudininko tėvas ir teigė, jog sūnus nenori duoti parodymų, nes jį grasinama nužudyti. Pats vaikinas tai neigė.
Anot A. Orlovo, lemtingąją dieną jo namuose Debreceno gatvėje linksminosi būrys jaunuolių. Jis sumanęs pasikviesti ir tame pačiame name butą besinuomojusį Ž. Valiulį bei jo draugę.
Porai atėjus, keli draugai A. Orlovo, Ž. Valiulio bei dar dviejų vaikinų paprašę nueiti prie vieno baro ir padėti išspręsti konfliktą, kilusį dėl merginų. Eidami jie sutikę O. Loveneckį bei būrį jaunuolių.
A. Orlovas susikivirčijęs su O. Loveneckiu bei pradėjęs muštis. Liudininkas tikina, kad po smūgio į smilkinį jis praradęs sąmonę, ir nuo tada daugiau nieko apie šį įvykį neatsimenantis.
Ž. Valiulio tėvai yra įsitikinę, kad kažkuris iš įvykio liudininkų slepia tiesą.