Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše į Vilniaus miesto tarybą mėginęs patekti verslininkas Jurijus Kazura buvo įvaldęs pridėtinės vertės mokesčio grobstymo schemą
Generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingo buhalterijos apskaitos tvarkymo.
Įvaldę nusikaltėlių pasaulyje paplitusią pinigų grobimo schemą, nusikaltėliai per trumpą laiką iš valstybės biudžeto pasisavino daugiau kaip 122 tūkst. litų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių. Tarp įtariamųjų – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys 44 metų Jurijus Kazura, per praėjusius savivaldybės rinkimus nesėkmingai bandęs pakliūti į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą. Be to, Kazura buvo į prezidento postą pretendavusio Vytenio Povilo Andriukaičio patikėtinis.
Dvejopas agentų gyvenimas
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnams, siekiantiems išaiškinti PVM grobstytojus, kartais tenka įsijausti į apsukrių verslininkų vaidmenį ir gyventi prisidengus net keliomis svetimomis pavardėmis. Menkiausia klaida gali sužlugdyti ilgai rengtą ir vykdytą operaciją, todėl dvigubą gyvenimą pareigūnai priversti gyventi visą parą.
FNTT pareigūnai neslepia, kad bylos, kurioje vienas pagrindinių įtariamųjų yra Kazura, sėkmė priklausė tik nuo slaptųjų agentų darbo. Per tarpininkus jie buvo infiltruoti į Vilniaus verslininkų būrį ir prisidengę PVM grobstančių bendrovių vadovais siūlė savo paslaugas, konsultacijas.
Pelnas – iš valstybės
Iš Generalinės prokuratūros tirtos bylos medžiagos matyti, kad pagal nusikalstamos veiklos modelį veikę FNTT pareigūnai per tarpininkus susipažino su vienos bendrovės direktoriumi Kazura. Verslininkui jie pasiūlė įvairių statybos ir remonto darbų, teigė net turintys licenciją prekiauti naftos produktais. Kazura naujaisiais partneriais susidomėjo ir paprašė pateikti bendrovės dokumentų kopijas. Kai FNTT pareigūnas pateikė oficialiai įregistruotos bendrovės „Paladė ir Ko” dokumentus, Kazura juos patikrino valstybės institucijose. Kadangi nieko įtartino nepastebėjo, netrukus tarp verslininko ir pareigūnų užsimezgė draugystė.
Pasak teisėsaugininkų, Kazura apsiėmė tarpininkauti apgaulės būdu susigrąžinant PVM, todėl ir pakliuvo į slaptųjų tarnybų akiratį. Viena iš verslininko „klienčių” – baldų furnitūra prekiaujančios Vilniaus bendrovės „Brasa” direktorė 44 metų Marina Klopova. Moteris neslėpė gerai pažinojusi Kazurą, todėl kartą jam pasiguodė, kad iš banko paėmusi paskolą įsigijo patalpas sostinės Ševčenkos gatvėje. Tačiau ten buvo būtinas remontas, o bendrovė neturėjo tam pinigų.
Netrukus apsukrusis verslininkas pasiūlė būdą, kaip jų sutaupyti. Pasak jo, remonto darbams atlikti reikia samdyti pagal verslo liudijimus dirbančius statybininkus, o darbų ir medžiagų sąnaudoms pagrįsti – panaudoti kitos įmonės pavadinimą ir dokumentuose nurodyti ypač didelius finansinius atsiskaitymus. Kazura žadėjo, kad per kitą bendrovę „išplauti” pinigai grįš, be to, valstybė dar grąžins PVM ir pelno mokestį.
Puikiai sutvarkyti dokumentai
„Brasos” akcininkė pareigūnams teigė, kad už tarpininkavimą Kazura paprašė pusės sumos, kurią pavyks atgauti iš valstybės biudžeto susigrąžinus PVM.
Bendrovės „Paladė ir Ko” vadovais apsimetę FNTT agentai Klopovai išrašė įvairių sąskaitų faktūrų už esą atliktus statybos darbus, statybinių medžiagų įsigijimą, automobilių remontą ir kt. Dokumentus verslininkei perduodavo Kazura.
Pasak pareigūnų, iš „Brasos” sąskaitos bendrovei „Paladė ir Ko” buvo pervesti keli šimtai tūkstančių litų. Kad sandoriai nekeltų įtarimų mokesčių inspektoriams, bendrovė atliko net keliasdešimt operacijų, figūravo ir itin mažos sumos. „Visi dokumentai buvo tinkamai sutvarkyti, jie mokesčių inspektoriams nebūtų sukėlę jokių įtarimų”, – tvirtino Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Ugnius Vyčinas. Anot jo, tik slaptųjų agentų darbas atskleidė finansines machinacijas.
Pagalba iš draugiškumo
„Brasai” iš valstybės pavyko susigrąžinti beveik 73 tūkst. litų PVM ir 50 tūkst. litų pelno mokesčio.
Kai FNTT pareigūnai išaiškino machinacijas, Klopova pinigus grąžino į biudžetą. Tačiau moteris įtariama į savo vadovaujamos bendrovės sąskaitą negrąžinusi beveik 228 tūkst. litų.
Pasak Vyčino, Kazura iš Klopovos gavo atlygį už padėtą susigrąžinti PVM iš biudžeto. Pats verslininkas tikina, kad tai darė neturėdamas savanaudiškų tikslų – tiesiog iš draugiškumo.
„Brasos” direktorė apie jai pateiktus įtarimus su LŽ nenorėjo kalbėti, kad nepakenktų savo verslui. Klopova tikino pasimokiusi iš pažinties su Kazura – daugiau su juo nebendraujanti. Su socialdemokratu LŽ susisiekti nepavyko – jis neatsiliepia namų telefonu.
Dar kelios bylos
FNTT pareigūnai slapta klausėsi verslininkų pokalbių, juos sekė. Vienam tarnybos pareigūnui tuo pat metu teko apsimesti net keliais skirtingais verslininkais, kad įgautų iš valstybės pasipelnyti norinčių asmenų pasitikėjimą. Mat tuo metu tirtos kelios bylos dėl PVM grobstymo iš valstybės biudžeto.
Dėl vieno epizodo, kai esą buvo atlikti dizaino darbai, teismas vieną verslininką jau nuteisė. Pasak prokuroro, nemažai bylų nagrinėjama teismuose, kitos – dar tiriamos.
Dėl bendrovės „Paladė ir Ko” veiklos tiriama ir ne viena baudžiamoji byla, ją Valstybinė mokesčių inspekcija įrašė į nepatikimų bendrovių sąrašą. Į politikos aukštumas nepakilusio Kazuros pavardė figūruoja dar keliose bylose dėl PVM grobstymo.
Neblogai…..