Kaistanti ekonomika keis taupymo ir vartojimo įpročius – prognozuoja SEB Vilniaus bankas

„Pastaruoju metu ekonomikos ekspertų akcentuojamas ekonomikos perkaitimas lemia didėjančias gyventojų pajamas, augantį vartojimą ir kylančias kainas“, – sako SEB Vilniaus banko prezidento patarėja, šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Pasak ekspertės, šie veiksniai turi įtakos ne tik kasdieninėms vartojimo išlaidoms, bet ir skolinimosi bei pinigų kaupimo įpročiams.

„Esant dabartinei ekonominei situacijai, pirmiausia rekomenduojama peržiūrėti santaupas namuose ar bankų indėlių sąskaitose. Statistika rodo, kad Lietuvoje šiandien net 7,6 milijardo litų – beveik pusė visų indėlių – yra laikomi iki pareikalavimo, t. y. neuždirba jokių palūkanų“, – pabrėžia J. Varanauskienė. Anot šeimos finansų ekspertės, nedirbančius pinigus augant infliacijai laikyti namuose ar banko sąskaitose yra nuostolinga. Finansinei atsargai laikomas lėšas verčiau skirti terminuotiesiems indėliams – jų palūkanos sumažina infliacijos įtaką. Kylant kainoms, taip pat vertėtų peržiūrėti šias atsargas – jas derėtų padidinti tiek, kiek padidėjo kasdieninio vartojimo išlaidos, o turintiems daugiau laisvų lėšų – indėlių sąskaitose laikomą dalį sumažinti.

„Ilgesnio laikotarpio santaupas tikslingiau investuoti. Šiandien ypač aktualus tampa periodinis investavimas, leidžiantis subalansuoti svyravimus vertybinių popierių rinkose“, – sako SEB Vilniaus banko ekspertė.

Pasak J. Varanauskienės, skolintų lėšų vartojimo išlaidoms Lietuvos gyventojai skiria dar palyginti nedaug – tik apie 4 proc., tačiau kreditų vartojimo reikmėms suma per metus išaugo 50 procentų. „Kadangi kreditų vartojimo poreikiams palūkanos skirtingai nei būsto kreditų daugiausia yra fiksuotos ir nedidėja, tikėtina, kad ilgainiui tokių kreditų daugės. Juolab kad sparčiai populiarėja ir įvairios greito skolinimosi priemonės – kredito kortelės, pirkimo išsimokėtinai kortelės, lizingas“, – sako J. Varanauskienė.

Pasak J. Varanauskienės, dėl augančios infliacijos skolintis trumpam laikui gali būti net naudingiau nei taupyti pinigus pirkiniui. SEB Vilniaus banko ekspertė atkreipia dėmesį, kad visų šios rūšies grąžinamos paskolų įmokos neturėtų viršyti 10–20 proc. pajamų, ypač jei asmuo turi ir kitų įsipareigojimų.

Tiems, kurie dalį savo finansinio turto yra investavę į akcijų rinkas per investicinius fondus, pensijų fondus, gyvybės draudimą, ypač svarbu, kokią įtaką šios rūšies turtui padarys didėjančios palūkanos. „Didėjant palūkanoms, vertybinių popierių rinkoms yra būdingas mažesnis stabilumas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje išlieka didesnė tikimybė, kad akcijų pelningumas viršys infliacijos rodiklį. Todėl turintieji ilgalaikių investavimo planų jų keisti neturėtų, o tie, kurie planuoja trumpesnį, kelerių metų, laikotarpį, turėtų įvertinti didesnę svyravimų riziką“, – pataria šeimos finansų ekspertė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.