Dvylika tūkstančių litų už muziko diplomą

Kai kurie universitetai iš studentų už studijas ėmė per didelius mokesčius, tačiau nubausti jų vadovus Švietimo ir mokslo ministerija neturi jokių galimybių

Aukštojo mokslo įstatymo pataisa galbūt sudrausmins universitetus ir įpareigos iš studentų imti nustatyto dydžio mokesčius. Iki šiol kai kurios aukštosios mokyklos įmokas už mokslą rinko per dideles, o kai kurios – per mažas. Neteisėtai pasielgę universitetai turėtų būti nubausti, tačiau jiems taikyti sankcijas nėra jokio mechanizmo.

Trikdė netobula metodika

Aukštojo mokslo įstatymas reglamentuoja, jog besimokantieji dieniniame skyriuje ir siekiantys bakalauro diplomo už studijas moka tik dalines įmokas. Pusei šios pakopos studentų, beje, pavyksta visai išsisukti nuo privalomojo 500 litų mokesčio – gerai besimokančiųjų ar vargingai gyvenančiųjų studijas kompensuoja valstybė. Tačiau tie, kurie mokosi magistrantūroje, diplomo siekia vakariniame ar neakivaizdiniame skyriuose, iki šiol turėdavo paklusti universitetų valiai. Mat jie imdavo už studijas tiek, kiek norėdavo. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu nuo kitų mokslo metų aukštųjų mokyklų vadovai įpareigoti už mokamas studijas rinkti ne didesnius mokesčius, nei nustatyti Vyriausybės.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriaus profesoriaus Sauliaus Vengrio, nėra mechanizmo, pagal kurį ministerija galėtų nubausti savavaliaujančius universitetus. „Tie studentai, kurie mokėjo per dideles pinigų sumas, jas gali atsiteisti tik teismo keliu, – sako S. Vengris. – Manome, jog nuo kitų mokslo metų tokių faktų nebebus. Kiekvieną rektorių griežtai įpareigojome nepažeidinėti įstatymo“. Ministerijos duomenimis, per didelius mokesčius už studijas 2004 metais rinko net 9 iš 17 universitetų.

„Mes buvome barami už tai, jog iš neakivaizdininkų ėmėme po 1 tūkstantį litų už semestrą, – sako Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) studijų prorektorius docentas Jonas Čaplikas. – Tačiau ne mes buvome kalti – ministerijos parengta lėšų skaičiavimo metodika buvo netobula. Ja mes vadovavomės jau keletą metų. Pavyzdžiui, už ekonomikos ir vadybos studijų programą per semestrą imti po 1000 litų, pasirodo, neturėjome teisės. Dabar, pradėjus taikyti naująją metodiką, paaiškėjo, jog mūsų studentai turės mokėti tiek pat“.

Prorektoriaus teigimu, neakivaizdinės studijos tebėra populiarios, konkursai į jas nemažėja. Nuo kitų mokslo metų LŽŪU nebeliks vakarinių magistrantūros studijų. „Jos buvo nutrauktos ne mūsų iniciatyva, – sakė docentas. – Už studijas dabar turės mokėti daug daugiau dieninio skyriaus magistrantų. Priklausomai nuo studijų programos jų mokslai per semestrą dabar kainuos 1000-1200 litų. Populiariausios – edukologijos, miškininkystės, ekonomikos ir vadybos magistrantūros studijų programos“.

Klaipėdiečiai nusikalto labiausiai

Tarp valstybės finansuojamųjų nepatenkantys Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai magistrantai iki šiol už magistrantūros studijas per metus moka po 4800 litų. „Tai labai didelė suma. Neturėdama tiek pinigų apie magistrantūros studijas galiu tik svajoti“, – guodėsi pernai KTU bakalauro diplomą įgijusi ir kol kas daugiau nesimokanti Vilma Rusteikaitė. Pasak instituto prorektoriaus studijoms profesoriaus Raimundo Šiaučiūno, ministerija nurodo už magistro studijas imti 4300 litų.

„Nesutinkam su traktuote, jog per didelį mokestį imam. Manome, jog dalis studento mokesčio turi būti skirta ir administravimo bei ūkio išlaidoms. Artimiausiu metu senatas apsispręs, kaip elgsimės, – sako prorektorius. – Iš neakivaizdininkų iki šiol prašydavome po 2000 litų už semestrą. Tačiau dabar ministerijos nustatytas mokestis didesnis – 2142 litai. Tiek ir imsim, nors galėtume mokesčio ir nedidinti“.

Labiausiai dėl padidintų mokesčių nukentėjo Klaipėdos universiteto (KU) neakivaizdinio skyriaus studentai – jie už ekonomikos ir vadybos studijas mokėjo po 4140 litų, nors pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką apskaičiuota ši kaina – 1355 litai. „Niekas to universitetui daryti nedraudė. Mokesčių dydį diktavo rinkos sąlygota studijų programų pasiūla ir paklausa“, – „Kauno dienai“ sakė KU studijų prorektorius profesorius Vaidotas Laurėnas. – Dabar universitete vadybos ir ekonomikos studijų programa kainuos 2000 litų, tačiau kaina padidės norintiesiems studijuoti statybos inžineriją. Šios paklausios programos studentai neakivaizdininkai privalės mokėti po 4000 litų“.

Už mokslą moka 40 procentų studentų

Pasak Rektorių konferencijos prezidento, Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus profesoriaus Vytauto Kaminsko, Aukštojo mokslo įstatymo pataisa dėl mokesčių ėmimo priimta pavėluotai, todėl aukštosios mokyklos 10 metų įmokų dydį nusistatinėjo pačios.

Šiemet į pirmąjį kursą bus priimta tiek pat pirmakursių, kiek ir pernai, – 16700. Diskusija dėl to, ar ne per daug Lietuvoje studentų, „verda“ visose švietimo institucijose bei visuomenės sluoksniuose. „Europos Sąjungos valstybės iki 2010 metų studentų skaičių turėtų padidinti 2-3 milijonais, – sako V.Kaminskas. – Tad Lietuvoje mažinti jų skaičiaus tikrai nereikėtų, juolab kad jis nedidėja jau ketvirti metai“. Savo lėšomis, profesoriaus teigimu, studijuoja 40 proc. visų mokymo formų studentų.

Šiemet panaikintas valstybės finansavimas besimokantiesiems vakariniuose ir neakivaizdiniuose skyriuose, tad iš jų studentų į universitetus suplaukusios lėšos daugiausia papildys aukštųjų mokyklų biudžetus.

Tačiau švietimo ir mokslo ministro įsakymu naujieji mokesčių įkainiai dieninio skyriaus studentams numatyti. Jie – gana įspūdingi. Pasak ministerijos Mokslo ir studijų departamento Studijų skyriaus vyriausiosios specialistės Giedrės Kviklytės, įstatymas leidžia tokius mokesčius imti tada, kai siekiama antrojo diplomo, vienu metu studijuojama dvi programas ir kai studentas – užsienietis, atvykęs ne iš Europos Sąjungos šalies.

Doktorantūrai ryšis nedaugelis

Norintiesiems studijuoti filologiją teks per metus pakloti 3218 litų, pasirinkusiesiems socialinius mokslus – 2680, matematiką – 3391, reabilitaciją, slaugą ir sportą – 3501, teatrą ir pedagogiką – 3963, architektūrą ir pedagogiką -5023, fizinius, biomedicinos, technologijos mokslus – 5144 litus. G.Kviklytės teigimu, daugiausia už studijas mokės būsimieji transporto inžinieriai, pilotai ir laivavedžiai – 11029 litus. Muzikams studijos kainuos 12 tūkst. 685 litus per metus. Šios specialybės vakarinio ar neakivaizdinio skyrių studentai turės mokėti šiek tiek mažiau – 10148 litus. Pasak G.Kviklytės, muzikų rengimas – specifinis, mokant studentus reikia brangių instrumentų, todėl ir kaina – neeilinė.

„Universitetai, jei nori, gali imti mažesnius mokesčius, bet didesnių – ne“, – teigė ministerijos atstovė, pripažinusi, jog neakivaizdinės studijos gerokai pabrangs. Dieninės doktorantūros studijos nekainuos nieko, bet norintieji mokslinius darbus parengti studijuodami neakivaizdžiai turės gerokai pakratyti pinigines. Viešojo administravimo, dailės, teatro, audiovizualinio meno, muzikos ir odontologijos doktorantams studijos kainuos per 23 tūkst. litų. Mažiausiai už metus doktorantūroje mokės taip pat humanitarinių mokslų studentai ir filologai – 15281 litą.

Aldona Kibirkštienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

One Response to Dvylika tūkstančių litų už muziko diplomą

  1. Birutė

    Universitetai turėtų laikytis vyriausybės nutarimo ir neimti didesniu moikesčių negu nustyatyta LRV. Turėtų būti baudžiami tie v. universitetai kurie nesilaiko vyriausybės nutarimo. Net ir vyriausybės nustatyti mokesčiai yra įpatingai dideli.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.