Mokesčių nemokantys gyventojai teisinasi originaliai

Daugiabučių gyventojai neretai būna priversti pakęsti nedraugiškus ir netolerantiškus kaimynus, o piktybiškai už komunalines paslaugas mokesčių nemokančiuosius net ir išlaikyti.

Nemažai mokesčių nemokančių gyventojų teisinasi, kad su paslaugas teikiančiomis bendrovėmis neatsiskaito, nes neva neturi finansinių galimybių.

Vis dažniau pasitaiko ir piktybiškai už jas nemokančių gyventojų, kurių skolos įmonėms kartais siekia po keliolika tūkstančių litų. Pikčiausia, kad į šią kategoriją patenka ne tik asocialūs, nuolat girtaujantys, bet ir palyginti gerai gyvenantys bei visuomenėje gerbiami asmenys. Jie paprastai vadovaujasi taisykle: „Nenoriu ir nemoku”.

Sąžiningai mokesčius mokantys kaimynai yra priversti išlaikyti nemokiuosius. Juk dėl kelių už paslaugas neatsiskaitančių šeimų visam namui elektros, šildymo ar vandens bendrovė neišjungs. Tad mokesčių vengėjai ir toliau parazituoja.

Skolininkų mažėja

Komunalines paslaugas teikiančių bendrovių atstovai tvirtina, jog skolininkų skaičius nuolat kinta, o ir pastebima, kad jis mažėja.

„Pavyzdžiui, šiuo metu už gamtines dujas įmonei yra skolingi tik apie 2 proc. vilniečių, besinaudojančių mūsų paslaugomis, panaši situacija ir kituose didžiuosiuose miestuose – Šiauliuose, Klaipėdoje”, – teigia „Lietuvos dujų” atstovė spaudai Jolita Butkienė.

Bendrovė „Vilniaus energija” taip pat gali „pasigirti” skolininkais. Atstovo spaudai Nerijaus Mikalajūno teigimu, šių metų rugpjūčio 31 dieną gyventojų, kurių skolos už paslaugas buvo didesnės negu 50 litų, buvo apie 18 tūkstančių.

„Vilniečių skolos bendrovei mažėja. 2005 metų rugpjūčio 31 dieną bendra skola sudarė 22,7 mln. litų, o šiemet rugpjūčio 31-ąją – 16,5 mln. litų. Taigi per metus gyventojų skolos sumažėjo 27 procentais”, – sako N.Mikalajūnas.

Valdininkai nemėgsta skaičiuoti

„Lietuvos dujų” ir „Vilniaus energijos” atstovai geranoriškai pateikė informaciją apie nemokius gyventojus, o savivaldybių skyriai, kurie yra tiesiogiai atsakingi už daugiabučių priežiūrą, – ne.

Savivaldybės įmonės, tokios kaip Vilniaus „Šnipiškių ūkis”, „Naujamiesčio būstas”, teikia dalį komunalinių paslaugų. Paprastai jas sudaro bendrų namo patalpų ir aplinkos priežiūra, šiukšlių išvežimas, lifto eksploatacija bei valymas, už tai per mėnesį vidutiniškai vienam gyventojui tenka keliasdešimt litų, – tai priklauso nuo buto ploto.

Bendrovės „Šnipiškių ūkis”, teikiančios komunalines paslaugas atitinkamo mikrorajono gyventojams, vadovai buvo sukalbamesni. Direktoriaus pavaduotojas Algimantas Varžgalys tvirtina, jog pas juos kaupiama informacija apie nemokius gyventojus, nes taip paprasčiau išieškoti skolas. Paklaustas, kas yra atsakingas už galutinių suvestinių ir statistinių duomenų kaupimą apie mokesčių vengėjus, sakė, jog, jo manymu, tai turėtų daryti tam tikri savivaldybės skyriai.

Neturi laiko mokėti

Kaip teigia J.Butkienė ir N.Mikalajūnas, skolininkų už gamtines dujas, elektros ir šilumos energiją bei vandenį kontingentas yra labai įvairus: nuo asocialių asmenų iki labai garbingų žmonių. Nemokių gyventojų argumentai, kodėl jie neatsiskaito bendrovėms už paslaugas, taip pat yra labai įvairūs.

Pagrindinė priežastis, anot abiejų pašnekovų, yra mažos pajamos. Dažniausiai ne tik už komunalines paslaugas nemoka asocialūs asmenys.

Kiti teisinasi įvairiai. Vieni linkę kaltinti pernelyg didelį savo užimtumą, mat ilgai ir dažnai keliauja, taip rūpinasi savo verslu, jog buitį paprasčiausiai pamiršta. Antri aiškina, kad butus nuomoja ir mokesčius mokėti yra patikėję nuomininkams, todėl net nesivargina patikrinti, ar jie sumokami.

Gyvenantieji bendrabučio tipo daugiabutyje irgi neatsilieka teisindamiesi. Tokie skolininkai teigia, jog neva vienas įgaliotųjų asmenų surenka pinigus ir nesumoka, o kodėl – nežinia.

Ginčas sprendžiamas teisme

Didelės bendrovės, norėdamos sumažinti gyventojų skolas, imasi įvairių priemonių ir veiksmų. Pavyzdžiui, jei šeima anksčiau nepiktnaudžiavo ir laiku mokėdavo mokesčius, pirmąkart jai nesumokėjus tiesiog apsiribojama perspėjimu telefonu ar raštu, tikrindami inspektoriai jiems surašo atitinkamus aktus.

„Jei gyventojai piktybiškai nepaiso perspėjimų ir raginimų, išjungiamos dujos, byla perduodama teismui, o jei nereaguoja net į teismo nutartį, viskas perduodama antstoliams. Paduodamų ieškinių mažėja, vartotojai stengiasi geranoriškai atsiskaityti už skolas be teismo”, – pasakoja J.Butkienė.

„Lietuvos dujų” atstovės teigimu, į skolininkus visuomet stengiamasi reaguoti supratingai, iš karto nesiimant kraštutinių priemonių.

N.Mikalajūnas aiškina, kad jo atstovaujamos bendrovės atstovai visuomet stengiasi pasikalbėti su klientais ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių už paslaugas nesusimokantiems vilniečiams pasiūlyti lankstų skolų apmokėjimo grafiką. „Vis dėlto dalį skolų esame priversti perduoti skolų išieškojimo įmonėms, ginčą tęsti teisme”, – teigia N.Mikalajūnas.

Kaimynai padengia skolas?

Neretai įmonės gyventojų skolas padengia kitais būdais. Vienas jų – bendrą name gyvenančių skolininkų skolą perskaičiuoja ir padalija sąžiningai už paslaugas atsiskaitantiems gyventojams, numatytą sumą pridėdami prie jau mokamų komunalinių mokesčių.

Vilnietė Eglė piktinasi esama tvarka. „Vadinasi, jei nuspręsčiau šiaip sau nemokėti mokesčių, pavyzdžiui, už liftų priežiūrą, bendrų patalpų ir teritorijų tvarkymą, galėčiau ir toliau gyventi, nes mano skolas padengtų kaimynai, kai paslaugas teikianti Vilniaus savivaldybei pavaldi įmonė „Šnipiškių ūkis” ja apkrautų greta gyvenančius žmones, – piktinasi žirmūniškė.

Pasak jos, sąžiningai komunalinius mokantys gyventojai priversti išlaikyti sąvadautojus. „Esu tikra, jog nesulaukdama, kol nemokūs gyventojai atsiskaitys, įmonė perskaičiuoja mokesčius iš naujo ir juos padalija mokiems gyventojams. Kodėl turiu mokėti už kitus?” – retoriškai klausia Eglė.

Vietoj moralo

Pagal šalyje galiojančią tvarką mokesčius už komunalines paslaugas privalo mokėti tiek juridiniai (verslininkai), tiek ir fiziniai asmenys (gyventojai). Pastarųjų butams valstybės ir privačios įmonės teikia elektros energiją, dujas, karštą ir šaltą vandenį, o šaltuoju metų laiku – ir šildymo paslaugas, už kurias gyventojai turi nemažai mokėti.

Daugelis mano, kad šios išlaidos yra mokesčiai valstybei, tačiau taip nėra. Pinigai mokami paslaugas teikiančioms įmonėms į jų biudžetą, kurį jos naudoja savo veikloje.