Grožis psichologo akimis

Kaip manote, ką apima sąvoka „grožis“? O kokie būtent išvaizdos duomenys leidžia moteriai jaustis patraukliai? Kodėl vienos visiškai patenkintos tuo, kuo jas apdovanojo gamta, o kitos visą gyvenimą dejuoja esančios netinkamo ūgio, neišvaizdžios, turinčios antsvorį? Ar moterys gali objektyviai įvertinti savo pranašumus ir trūkumus?

Tų, kurios nepatenkintos savo išvaizda, dauguma. Čia kaltas ne tik menamų defektų įsivaizdavimas. Labai dažnai daug lemia nepalanki aplinkinių nuomonė, o juk savęs vertinimas gali akimirksniu pasikeisti nuo vienintelės pastabos ar probėgšmais mesto ironiško žvilgsnio.

Išgalvoti ar padidinti trūkumai gali užtemdyti net didžiausius pranašumus. Be to, tokie „fokusai“ nepalankiai veikia psichiką: prarandamas pasitikėjimas savimi, juntamas nuolatinis nepasitenkinimas, pavydas. Tai gali apnuodyti bet kurios moters gyvenimą. Psichologai teigia, kad kai požiūris į savo išvaizdą priklauso tik nuo kitų nuomonės, galima kalbėti apie išvaizdos kompleksą. Jis gali persekioti visą gyvenimą, bet yra du kritiniai taškai, du amžiaus periodai, kai negatyvus savęs vertinimas itin priklauso nuo aplinkinių nuomonės. Pirmoji krizė tenka 15-18 metų periodui, t.y. sutampa su paauglyste. Antrasis periodas – sulaukus penktosios dešimties.

Nepasitenkinimas savo išvaizda amžiui einant tik didėja. Viena vertus, todėl, kad atsiranda papildomų nepasitenkinimo priežasčių palyginus save su jaunesnėmis. Kita vertus, to amžiaus moterys trokšta pasikeisti dėl psichologinių priežasčių: ilgai buvo priklausomos nuo vieno žmogaus, nuolat jaučia nepasitenkinimą gyvenimo būdu, rezultatais, šeimos padėtimi ir pan.

Beje, panašios psichologinės problemos būdingos bet kokio amžiaus moteriai. Matyt, pastebėjote, kad kai esate kuo nors nepatenkintos, prie veidrodžio geriau neiti – iš karto pasimato visos raukšlelės, figūra atrodo siaubingai, o plaukai panašūs į šiaudgalius ir styro į visas puses. Todėl vertėtų atkreipti dėmesį, kada ir kokiomis situacijomis pradeda erzinti išvaizdos „defektai“. Gal dėl jų atsiradimo kaltas kas nors kitas.

Pasitenkinimas savo išvaizda ateina tik teigiamai vertinant save; „Taip, būtent šitaip aš atrodau! Aš esu aš! Ir sau patinku!“

Sakote, kaip galima apgauti gamtą, jei veidas, plaukai, figūra toli nuo tobulybės? Psichologų nuomone, skirstymas į gražias ir negražias iš esmės neteisingas. Jie siūlo kitokius apibūdinimo variantus: optimistinės ir pesimistinės moterys.

Pesimistinės moterys niekada nepastebi savo figūros pranašumų, jos koncentruojasi tik ties trūkumais, visada savimi nepatenkintos, išgyvena dėl realių ir įsivaizduotinų defektų ir gali kalbėti tik apie tai, kaip jos sau nepatinka ir nuo to kenčia. Tos kančios dažniausiai aktyvios, bet bandydamos pakoreguoti savo išvaizdą šios nelaimėlės trokšta pasiekti idealą, o negali, ir vėl viskas prasideda iš pradžių.

Kiekviena epocha turi savo grožio kanonus. O kiek realių moterų gali juos atitikti? Vienetai. Ką daryti likusioms?

Pasirinkti nelabai yra iš ko. Arba, protingai orientuojantis į „etaloną“, sukurti savo įvaizdį, arba nepaisyti to, kuo jus apdovanojo gamta, ir bet kokiais būdais siekto atitikti madą.

Pastaruoju metu moters grožio etalonu laikoma berniukiška figūra, kone belytis kūnelis. Ką daryti, jei esate subrendusi moteris? Nejau sugebėsite tapti trylikamete? Tas bandymas iš anksto pasmerktas žlugti, o vilčių sudužimas sukelia dar didesnį nepasitenkinimą savimi. Keleri metai tokios būklės, ir galėsite važiuoti į atitinkamą įstaigą.

Visais laikais patraukli moteris buvo ta, kuri individuali. Kiekviena yra unikali, nepakartojama, o jos pranašumas ne tas, kad ji stengiasi atitikti grožio idealą, kuris kaprizingas ir permainingas. Būti savimi – vadinasi, būti patraukliai. Kita kalba, ar visos moterys sugeba didžiuotis savo individualumu.

Grįžtant prie pesimistinės moters apibūdinimo – aplinkiniai dažnai ją laiko nepatrauklia: užgesęs žvilgsnis, nepasitikinti eisena, susikūprinusi. Jos išvaizda rėkte rėkia: „Aš negraži!“, o aplinkiniai mielai skaito tokius signalus ir jais tiki. Dar vienas būdingas tokių moterų bruožas – jos šventai įsitikinusios, kad jei pasieks idealią išvaizdą, iš karto taps laimingos: ir charakteris pasikeis, bus labiau savimi pasitikinčios, ras gyvenimo džiaugsmą, draugų, vakarais nebesėdės namie vienos, santykiai su vyrais bus kuo puikiausi, greit padarys karjerą… Deja, nieko panašaus nebus.

Visai kas kita – optimistinės moterys. Manote, jas gelbsti iliuzija, tikėjimas nežemišku savo grožiu? Oi ne. Jos realiai vertina ir geriausius savo išvaizdos bruožus, ir tuos, kuriuos reikėtų patobulinti. Visa esmė – akcentai. Optimistinė moteris akcentuoja savo pranašumus, moka pabrėžti tuos savo išvaizdos ypatumus, kurie pranašiausi. Jos neinkščia esančios nepatrauklios – jos susikuria patrauklumą. Ir aplinkiniai laiko jas žaviomis. Štai kokia paprasta logika.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Psichologija su žyma , , , , , , , , , , .

One Response to Grožis psichologo akimis

  1. jurgita

    labai idomus aprasymas.as esu moteris pasitikinti savimi.ir raskaicius si puslapi mano pasitikejimas dar labiau uzaugo.tikrai labai idomus straipsnelis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.