Tai vienur, tai kitur – per radiją ir spaudoje – blyksteli žodžiai: „Emilijai Pliaterytei – 200”, „Lietuviškoji Žana d’Ark”. Rėkyvos kultūros namuose (Šiaulių kultūros centro filialas) direktorės Olgos Osetrovos bei renginių organizatorės Dalios Sirusienės pastangomis buvo surengta 1830-1831 metų sukilimo didvyrės jubiliejinė šventė.
Jau fojė kiekvieną atvykusįjį pasitiko turininga parodėlė, kurioje atskleistas Pliaterytės nueitas kelias (trūko tik jos pačios autentiškų rankraščių, laiškų, karinių įsakymų ir kt., nes visa tai saugoma Varšuvos archyve). Parodėlę surengė Pliaterytės draugijos narė, Povilo Višinskio bibliotekos vyr. bibliotekininkė Audronė Baškienė. Čia tiko ir Šiaulių universiteto dėstytojos Danutės Kaučikienės gobelenai, atlikti įdomia vilnos vėlimo technika.
Scenoje nuotaikingai grojo Šiaulių kamerinis orkestras (vadovė Jūratė Petrauskienė), aktorė Olita Dautartaitė skaitė Juditos Vaičiūnaitės eiles, skirtas grafaitei – sukilimo vadei.
Ir nors visas minėjimas buvo gerai „sustyguotas”, iš anksto pasirengta, iškabinti spalvingi plakatai, žmonių atėjo… vos per trisdešimt. Gyventojų Rėkyvos mikrorajone – trys tūkstančiai, įsikūrusi stipri bendruomenė, yra didelė mokykla.
Renginyje nebuvo nė vieno mokytojo, niekas neatsivedė nė vieno moksleivio. O būtent Rėkyvoje vyko žūtbūtinis mūšis su kazokais, už jį Pliaterytė buvo apdovanota medaliu. Lenkas Voicechas Kosakas (1856-1942) nutapė grafaitės ant žirgo Rėkyvos mūšio sceną, paveikslas saugomas Prancūzijoje. Ar ne atsigręžę į garbingą kovų už tėvynės laisvę istoriją galime ugdyti pilietiškumą, patriotizmą, ko taip stinga mūsų jaunimui?
Malonu buvo išgirsti iš Radviliškio atvykusios bibliotekininkės, draugijos grupės pirmininkės Aldonos Januševičienės žodžius, kad jie leidžia žurnalą „Radviliškio kraštas”, kuriame mini ir Pliaterytę. Čia, Radviliškio žemėje, grafaitė dalyvavo dviejuose mūšiuose. Be to, laukia atvykstant Panevėžio moksleivių. Su jais mokytoja Renė Dautartienė pastatė spektaklį „Emilija” ir parodys radviliškiečiams.