Nors gyvenimo sąlygos įvairių universitetų bendrabučiuose gali skirtis kaip diena ir naktis, dauguma studentų stengiasi kuo greičiau atsisveikinti su „baraku”. Pastebimas naujas reiškinys – užuot nuomoję būstą iš privatininkų, finansiškai pajėgūs ar tėvų remiami jaunuoliai stengiasi jį įsigyti kaip nuosavybę.
Studentų bendrabučiai – senas galvos skausmas ir juose besiglaudžiantiems studentams, ir universitetų vadovybėms. Nors pastaruoju metu gyvenimo sąlygos „barakuose” gerėja, kai kurių jų būklė neatitinka net elementarių sanitarinių normų. Be to, kambarių nuomos kainos dažnai būna nerealios.
Graži vizija
Vilniaus Gedimino technikos universitetas šiemet apgyvendino tik apie 30-40 proc. bendrabučiuose įsikurti pageidavusių studentų. Sutalpinti juose daugiau gyventojų VGTU nepajėgus – paprasčiausiai trūksta vietų.
„Vidutinė kambario kaina šešiuose mūsų universitetui priklausančiuose bendrabučiuose – 120 litų. Manau, tai kur kas pigiau nei nuomotis butą. Žinoma, kainos šiek tiek skiriasi, nes ne visuose bendrabučiuose atliktas remontas, be to, įkainiai priklauso nuo kambaryje gyvenančių asmenų skaičiaus”, – sakė VGTU studentų atstovybės prezidentas Justas Nugaras.
Studentus varginantys tarakonai ir kiti nemieli įnamiai, universiteto studentų lyderio nuomone, yra labiau išpūstas reikalas nei reali problema. „Žinoma, tokių gyvių visada buvo ir bus, visiškai jų išguiti beveik neįmanoma, tačiau tam pasitelkiame visas priemones. Studentų prašymu per kelias dienas galime iškviesti parazitų naikintojus”, – tikino Nugaras.
Šiuo metu jau užsimenama apie naujo VGTU bendrabučio statybas, tačiau kol kas šie planai dar nėra patvirtinti. Tikimasi, kad realizuoti juos bus pradėta po kelerių metų.
„Nesu visiškai patenkintas bendrabučiu, nes važiuodamas studijuoti tikėjausi išvysti kiek kitokį vaizdą. Kad galėtume čia jaustis patogiai, reikia ir remonto. Tačiau gyvenimas bendrabutyje gana pigus, todėl negaliu labai skųstis. Vis dėlto radęs darbą nuomosiuos butą”, – LŽ sakė VGTU pirmakursis Justinas Čižauskas.
Lengvą šoką dėl naujų gyvenimo sąlygų pirmosiomis dienomis patyrusio studento teigimu, didžiausias „trūkumas” šiuo metu – iš šaldytuvo maistą vagiantis kambario draugas. „Jei palieki maisto, po valandos grįžęs randi tuščią šaldytuvą. Šnekėjomės apie tai ir su juo pačiu, ir su bendrabučio administracija, tačiau jokių rezultatų nematyti. Tikriausiai teks šaldytuve įtaisyti spyną arba problemą išspręsti vyriškai”, – pusiau juokais kalbėjo pirmakursis.
Kenčia nepriteklių
Vienos blogiausių sąlygų šiuo metu yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijai (LMTA) priklausančiame bendrabutyje. Nelygu studento piniginės storis bei poreikiai, čia galima apsigyventi ir už 50, ir už 250 litų. Kelerius metus Giedraičių gatvėje įsikūrusiame bendrabutyje gyvenantys akademijos studentai su pasibaisėjimu pasakojo apie koridoriuose ir dušuose tvyrančią smarvę bei netvarką.
„Jei kas nors rūko koridoriuje, dūmai kiaurai smelkiasi į kambarius, nes durys čia beveik popierinės. Jei gaunama valstybės paramos, daromi šiokie tokie remontai. Gaila, bet kol kas spėjome sutvarkyti tik pirmą bendrabučio aukštą”, – pasakojo LMTA studentų atstovybės viceprezidentė socialiniams klausimams Gintarė Lenkauskytė.
Akademija savo vieninteliame bendrabutyje kasmet apgyvendina apie 70-80 proc. norinčių jame prisiglausti studentų, tačiau nemaža dalis jų, atsikandę „barakų” gyvenimo, stengiasi kuo greičiau persikelti kitur. „Nors mokestis už kambarį nėra didelis, verčiau mokėti brangiau ir gyventi padoriai”, – teigė į bendrabutį prieš kelias savaites atsikrausčiusi pirmakursė.
Parama nepakankama
VšĮ „VU būstas”, prižiūrinčios Vilniaus universitetui priklausančius bendrabučius, direktorius Nerijus Cicilionis įsitikinęs, kad bendrabučių būklė žymia dalimi priklauso ir nuo pačių gyventojų. „Vilniaus universitetas bendrabučiuose šiemet apgyvendino visus pageidaujančius studentus. Mūsų bendrabučiai nuolat renovuojami, tad nemanau, kad jų būklė kelia rimtų problemų”, – sakė Cicilionis.
Nepageidaujantys turėti kambario draugų VU studentai už gyvenamąjį plotą ir komunalines paslaugas moka 125 litus per mėnesį, o norintieji vieni gyventi dviviečiame kambaryje piniginę suplonins dvigubai didesne suma. Gyvenimas trise triviečiame kambaryje kainuoja 115 litų.
„Dauguma pirmojo ir antrojo kurso studentų dažnai gyvena iš varganos stipendijos ir minimalios tėvų paramos. Jei valstybė suinteresuota turėti gerų universitetinį išsilavinimą įgijusių specialistų, reikėtų pagalvoti apie didesnį dėmesį ir didesnę paramą jiems.
Viena Anglijoje besimokanti draugė užsukusi į svečius negalėjo atsistebėti, kaip mes sugebame išgyventi tokiomis ekstremaliomis sąlygomis. „Palyginti su užsienio universitetų studentų bendrabučiais, mūsiškiai atrodo kaip elgetų lūšnynai”, – teigė penktus gyvenimo metus viename VU priklausančių bendrabučių Saulėtekyje skaičiuojanti Inga Baltramaitytė.
Gyvena patogiausiai
Mykolo Romerio universitete (MRU) mokslus kremtantys būsimieji teisininkai, palyginti su kitų universitetų studentais, gyvena kaip sanatorijoje. Šalia puikiai sutvarkytų kambarių yra sanitariniai mazgai, kiekviename aukšte įrengti poilsio ir darbo kambariai, po dvi virtuves ir dušines, treniruoklių salė. Bendrabutyje veikia 64 vietų bufetas, yra kirpykla. Visa tai – už 100 litų mėnesinį nuomos mokestį.
Kainos nekris
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentams už vietą „barake” tenka pakloti nuo 105 iki 130 litų, Klaipėdos universiteto bendrabutyje mėnuo gyventojui atsieina nuo 60 iki 120 litų.
Tačiau vis daugiau studentų kasmet renkasi ne bendrabutį, o gyvenimą nuomojamame bute. Vieni negauna vietos bendrabutyje, kitiems nepriimtinos siūlomos gyvenimo sąlygos.
„Šiuo metu studentams nelabai turime ko pasiūlyti. Mokėti daugiau nei tūkstantį litų už nuomą dažniausiai gali sau leisti tik turtingų tėvų atžalos. Tiesa, buto nuomoti ieškantys studentai gana retai kreipiasi į nekilnojamojo turto agentūras – susiranda patys”, – teigė nekilnojamo turto bendrovės „Ober-Haus” vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
Anot jo, nuo šių metų pradžios būsto nuomos kainos pakilo apie 10-20 procentų. Tokios tendencijos prognozuojamos ir artimiausiu laikotarpiu. Esant tokiai situacijai pastebimas naujas reiškinys – vis dažniau studentai pasirenka ne nuomotis, o įsigyti butą. Naujo būsto nuomos kainos gana didelės, todėl paskolos mėnesio įmoka dažnai prilygsta mėnesiniam buto nuomos mokesčiui.