Savivaldos rinkimuose kandidatuoti žada nemažai Seimo narių
Apie trečdalį Seimo narių dalyvaus kitų metų vasarį įvyksiančiuose savivaldos rinkimuose, tačiau tik vienas kitas paliks parlamentaro vietą ir išeis dirbti į vietinę valdžią, ypač jeigu užsitikrins mero postą. Lietuvos įstatymai nedraudžia Seimo nariams „papuošti” savivaldos rinkimų kandidatų sąrašų, bet neleidžia vienu metu užimti ir parlamentaro, ir savivaldybės tarybos nario vietos.
Pateks į pirmuosius dešimtukus
2007 metų vasario 25 dieną įvyksiančiuose vietinės valdžios rinkimuose į kiek daugiau kaip pusantro tūkstančio vietų 60-yje savivaldybių tarybų turėtų būti iškelta maždaug 12-15 tūkstančių kandidatų. Iš jų tik apie 40-60 bus Seimo nariai, tačiau jie dažniausiai užims vietas pirmuosiuose kandidatų dešimtukuose.
„Žinau, kad ne tik mūsų, bet ir kitų Seimo frakcijų atstovai gana aktyviai dalyvaus rinkimuose kaip kandidatai į savivaldą”, – „Kauno dienai” sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
„Kauno dienai” apklausus visų Seimo frakcijų atstovus, paaiškėjo, kad iš 141 parlamentaro vietos savivaldos rinkimuose savo kandidatūrą gali kelti maždaug trečdalis Seimo narių. Tačiau dauguma frakcijų tvirtina, kad kol kas nėra apsispręsta dėl galutinių skaičių, kiek Seimo narių „papuoš” kandidatų į savivaldą sąrašus. „Tai šiek tiek per ankstyvas klausimas, nors preliminarūs skaičiavimai, žinoma, yra”, – „Kauno dienai” sakė Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.
Kandidatus į savivaldybių tarybas partijos galės pradėti oficialiai kelti likus dviem mėnesiams iki pačių rinkimų, tai yra gruodžio 22 dieną. Iškėlimui ir registravimui skiriamas visas mėnuo. Tik kitų metų sausio 26 dieną Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbs visų įregistruotų kandidatų sąrašus.
Gali dalyvauti ir Seimo vadovas
Partijų preliminarūs skaičiavimai rodo, kad iš 27 Socialdemokratų frakcijos narių kandidatais į savivaldybes kitų metų rinkimuose taps nuo 7 iki 14 parlamentarų. Pavyzdžiui, Algirdas Paleckis turėtų vesti socialdemokratus rinkimuose į Vilniaus miesto tarybą. Jis bus šios partijos kandidatas į sostinės merus.
Iš 26 Seimo konservatorių maždaug trečdalis bus kandidatai į savivaldą. Kazys Starkevičius turėtų būti įrašytas antruoju kandidatų į Kauno miesto tarybą sąraše.
Apie 10-12 iš 25 Darbo partijos frakcijos narių kandidatuos į vietinę valdžią. Frakcijos seniūno pavaduotoja Virginija Baltraitienė turėtų būti įrašyta pirmąja kandidatų į Kėdainių savivaldybės tarybą sąraše.
Pilietinės demokratijos frakcija iš 11 savo narių kandidatais į savivaldą deleguos apie pusę. Manoma, kad šiai frakcijai formaliai priklausantis, tačiau narystę joje sustabdęs Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas taip pat bus kandidatas į Kauno rajono arba Kėdainių savivaldybę. Pats parlamento vadovas kol kas nepatvirtina, bet ir nepaneigia tokios galimybės.
Iš 12-os Valstiečių liaudininkų frakcijos narių 5-8 turėtų tapti kandidatais į savivaldybes, iš 11-os Liberalų sąjūdžio frakcijos narių į vietą savivaldoje gali pretenduoti 4-5, iš 9-ių Naujosios sąjungos frakcijos – 3-4, iš 9-ių „Tvarkos ir teisingumo” frakcijos – 3-5, iš 8-ių liberalcentristų – 2-4.
Uždraudė dvigubą mandatą
Prognozuojama, kad didžiąją dalį savivaldybių tarybų mandatų, kaip ir prieš ketverius metus įvykusiuose vietinės valdžios rinkimuose, pasidalys keturios-penkios partijos. Tai socialdemokratai, konservatoriai, valstiečiai liaudininkai, galbūt liberalcentristai, liberalai, Darbo partija.
Tai, kad parlamentarai gana aktyviai dalyvaus vietinės valdžios rinkimuose, dar nereiškia, kad jie ketina iškeisti Seimo nario mandatą į savivaldybės tarybos nario mandatą. Tik tie iš parlamentarų, kurie po rinkimų užsitikrins kurio nors miesto ar rajono mero postą, tikrai paliks Seimą ir pereis dirbti į savivaldybes. Taip po 2002 metų savivaldybių rinkimų padarė tuometinis Seimo narys, konservatorius Vitas Matuzas, tapęs Panevėžio miesto meru. Jis, beje, ves Panevėžio konservatorius į vietinius rinkimus ir kitąmet.
Prieš ketverius metus priimtame nutarime Konstitucinis Teismas uždraudė Seimo nariams vienu metu turėti ir parlamentaro, ir savivaldybės tarybos nario mandatą. „Tie patys asmenys negali tuo pat metu vykdyti funkcijų įgyvendinant valstybės valdžią ir būti savivaldybių tarybų, per kurias įgyvendinama savivaldos teisė, nariais. Konstitucijoje yra įtvirtintas dvigubo mandato draudimo principas”, – tuomet nustatė Konstitucinis Teismas, tokiu sprendimu sukeldamas maždaug trečdalio tuometinių parlamentarų, turėjusių ir savivaldybių tarybų mandatus, nepasitenkinimą. Tačiau Teismas nurodė, kad tokie apribojimai nereiškia, jog Seimo nariai „neturi teisės siekti būti išrinktais savivaldybių tarybų nariais”. Konstitucijos sargai tik atkreipė dėmesį, kad jeigu Seimo narys dalyvauja savivaldybių tarybų rinkimuose kaip kandidatas ir yra išrenkamas į tarybą, „jis iki naujai išrinktai savivaldybės tarybai susirenkant į pirmąjį posėdį privalo apsispręsti, ar eiti savo ankstesnes pareigas, ar būti savivaldybės tarybos nariu”.