Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausiosios specialistės priekaištai įžeidė Kelmės rajono mokymo įstaigų pedagogus
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vyriausiosios specialistės Danguolės Sabienės apsilankymas Kelmės rajono mokyklose jų pedagogams paliko nemalonių prisiminimų.
„Kadangi šįsyk mūsų tikrintojai buvo svarbus pilietiškumas, tai aš tokią „pilietiškumo” pamoką gavau, kad net pagalvojau, ar verta tokioje šalyje toliau likti. Tiesiog nusviro rankos. Sutrikau. Tokia stagnacija padvelkė. Žinau, kad ir kiti mano kolegos taip jaučiasi”, – LŽ kartėlio neslėpė visų rajono istorikų vadovė Janina Každailienė.
Užkliuvo portretai
„Aukuro” vidurinės mokyklos istorijos mokytoja metodininkė Každailienė pasakojo, kad ŠMM atstovei jos kabinete užkliuvo ant sienos kabantys piešti šalies prezidentų portretai. Nors tai ne buvusios mokinuko teplionės, o bendras su dailės mokyklos moksleiviais darytas projektas, naujajai kuratorei tai nepatiko. Sabienė užsiminė, kad prezidentų, kaip ir kitų istorinių asmenybių atvaizdai, turi būti oficialūs.
„Ir kas su tuo gali nesutikti? Mes patys to labai norėtume. Tik iš kur tuos oficialius portretus gauti? – kalbėjo Každailienė. – Ar ministerija per tiek nepriklausomos Lietuvos metų atvežė į mokyklą nors vieną istorinės asmenybės portretą, kad ir prezidento? Jų ir nusipirkti niekur negausi. Užtat yra reikalavimai istorijos kabinetui. Vienas iš jų – prezidentų atvaizdai turi būti. Todėl ir verčiamės, kaip išmanome”.
Istorijos mokytoja metodininkė Reda Sakalauskienė išdavė savąjį politikų portretų gavimo būdą. „Net prisipažinti žema, kad mes prieš rinkimus, it kokios vagilės, plėšėme nuo tvorų plakatus, kad turėtume reikiamą atvaizdą”, – pasakojo mokytoja.
Kelmės rajono meras Kostas Arvasevičius, į politiką atėjęs iš mokyklos, sakė, kad net jam nepavyko surinkti visų prezidentų atvaizdų, todėl visus nukabino nuo sienos palikdamas tik dabartinio šalies vadovo portretą.
Padėti negalėjo
Valdininkei iš Vilniaus buvo staigmena, kad prezidentų fotografijos mokytojams yra tokia problema. Tačiau padėti ji nelabai kuo galėjo. Sabienė teigė tikrai „kažkur Vilniuje” jų mačiusi. Tiesa, portretai nepigiai kainuoja, nors ir be rėmelių, bet rasti esą galima.
Sabienės nuomone, prezidentų portretais galėtų pasirūpinti pati Prezidentūra, padovanoti juos mokykloms. Bet kas į Prezidentūrą tuo klausimu turėtų kreiptis, ŠMM specialistė nepatikslino. Sabienė tvirtino kategoriškai nereikalavusi nukabinti pieštų portretų. „Nejaugi ministerijos atstovas jau ir savo nuomonės negali pasakyti”, – pedagogų reakcija stebėjosi ji.
Supykusi Každailienė sakė po ministerijos atstovės pastabų portretus padovanosianti šalies politikams (kurie dar gyvi) ir nemananti, kad jie dėl to įsižeis.
Tytuvėnų gimnazijos istorijos vyr. mokytojas Gintas Mitkevičius sakė Dovilės Kaušaitės tapyto Vytauto Landsbergio portreto nė už ką neatiduosiąs. „Mergaitė jį tapė visus metus. Jo biografiją, politinę veiklą studijavo, taip visą nepriklausomos Lietuvos istorijos periodą išmoko… Tai būtų per skaudus moksleivės įžeidimas”, – kalbėjo pedagogas.
Viena Pakražančio mokyklos mokytoja sakė, kad ir jų mokyklos istorikas po viešnios vizito keletą dienų vaikščiojo nosį nukabinęs, mat ši sukritikavusi jo esą kičą primenančius rėmelius, kuriuose puikuojasi 7 Lietuvos kunigaikščių atvaizdai. Pedagogas per atostogas pats kalė, stiklino, lakavo.
Nepatiko spalva
„Mano kabinete kuratorei nepatiko žalia spalva, – LŽ pasakojo „Aukuro” mokyklos pradinių klasių mokytoja Mikalina Puidokienė. – Kai mėginau pasidžiaugti, kad net užsieniečiai už tą spalvą gyrė, sakė, jog į užsienį nereikia dairytis. Bet ji net nepasidomėjo, kad aš pati už savus pinigus tuos dažus pirkau, net linoleumą pagal spalvą pritaikiau. Jį viena mama nupirko. Ir visos vaizdinės priemonės – tvorelės, klasės herbas, maišeliai su užduotimis gudručiams, išminties skrynia, statelis nekalbantiesiems ir t. t.- mano pačios daryta. Net savo televizorių iš namų atsinešiau. Ir suolus su tėvais pjaustėme, vaikų ūgiui pritaikėme, stalviršius lyginome, kad akvarelės netekėtų. Parašykite, kad per 30 mano darbo metų manęs dar niekas nebuvo taip įskaudinęs”.
Kalbėdama su žurnaliste Sabienė apgailestavo, kad mokytoja taip reagavo, ji teigė tik norėjusi pasakyti, kad žalia spalva jai nepatinka. „Argi kelmiškiai mokytojai viską padarė, kad jų net kritikuoti negalima?” – stebėjosi ministerijos specialistė.