Šeštadienį Maskvos centre dviem šūviais nušautos rusų žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymas jau siejamas su Čečėnijos premjero R.Kadyrovo aplinka.
Žudiką įamžino kamera
48 metų dviejų vaikų motina A.Politkovskaja, kuri dirbo laikraštyje „Novaja gazeta”, buvo pelniusi tarptautinį pripažinimą ir daugybę apdovanojimų už nenuilstamą V.Putino vyriausybės kritiką dėl žmogaus teisių pažeidimų, ypač pietinėje Čečėnijos Respublikoje, kur tebesilieja kraujas.
Tiriant korespondentės nužudymo bylą dominuoja versija, siejama su jos tarnybine veikla.
Pasak naujienų agentūros RIA „Novosti”, A.Politkovskajos žudikas vėliau pats galėjo būti nužudytas.
„Novosti” kalbintas vienas pareigūnas teigė, jog klausimų kelia faktas, kad žudikas po nusikaltimo nebandė sugadinti stebėjimo kameros ir neslėpė savo veido, kuris nebuvo pridengtas kauke.
Savo ruožtu „Novaja gazeta” redakcija paskelbė pati pradedanti tyrimą dėl savo apžvalgininkės nužudymo. Pasak vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo Olego Chlebnikovo, tam tikros informacijos apie A.Politkovskajos nužudymą jau esama.
Laikraščio pareiškime teigiama, jog žurnalistės nužudymas gali būti susijęs su straipsnių serija apie Čečėnijos premjerą R.Kadyrovą. Nužudymą esą galėjo suorganizuoti tiek Čečėnijos premjero aplinka, tiek jo priešininkai, kurie nenori, kad R.Kadyrovas taptų Čečėnijos prezidentu.
Apsaugos atsisakė
Tačiau kai kurie komentatoriai ir analitikai spėja, kad žmogžudystė gali būti tiesiogiai nesusijusi su A.Politkovskajos rašiniais. Jai esą galėjo patekti informacija apie tam tikrus asmenis, kurie, nenorėdami turėti problemų, ryžosi pašalinti žurnalistę.
Be to, primenama, kad A.Politkovskaja buvo atsidūrusi galingų jėgų interesų lauke. Nors moteriai ne kartą buvo siūloma apsauga, žurnalistė jos visuomet atsisakydavo.
Kėsinosi ne kartą
Nusikaltėlis A.Politkovskajos patykojo, kai ši grįžo iš parduotuvės, ir pradėjo šaudyti jai įėjus į lifto kabiną pirmajame daugiabučio aukšte. Ekspertai kriminalistai nužudymo vietoje rado keturias tuščias 9 mm kulkų tūteles, taip pat pistoletą su duslintuvu.
Maždaug prieš metus, 2005 metų spalio 23 dieną, nežinomi asmenys jau bandė užpulti A.Politkovskajos automobilį.
Tuomet komentuodama šį incidentą A.Politkovskaja sakė į panašią padėtį patekusi ir tų pačių metų gegužę, statydama automobilį namo, kuriame yra registruota, kieme. Tuomet iš netoliese stovėjusio džipo iššokę keli vyrai aptalžė žurnalistės automobilį ir dingo.
Įvykis pribloškė
Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas, vienas laikraščio „Novaja gazeta”, akcininkų, žmogžudystę pavadino „barbarišku nusikaltimu”.
„Tai smūgis visai demokratinei ir nepriklausomai spaudai, – tvirtino M.Gorbačiovas. – Tai sunkus nusikaltimas šaliai ir mums visiems.”
Žurnalistės nužudymu pasipiktino ir Maskvos meras Jurijus Lužkovas.
„Lužkovą labai papiktino, kad nužudyta sąžininga žurnalistė, moteris ir motina”, – taip šiuo metu atostogaujančio mero reakciją apibūdino jo atstovas spaudai Sergejus Cojus.
Kritikavo už žudynes
Prieš mirtį A.Politkovskaja rengė straipsnį apie kankinimus Čečėnijoje. Kaip sakė laikraščio atstovai, jis turėjo išeiti pirmadienį.
Maištaujanti Čečėnijos Respublika jau seniai kelia Kremliui galvos skausmą. 1994-aisiais Rusija pasiuntė karius malšinti tenykščio sukilimo, tačiau net ir praėjus 12 metų po kruvinų mūšių bei sugriovus provincijos sostinę Grozną, išpuoliai tebesikartoja.
A.Politkovskaja buvo arši V.Putino kritikė ir kaltino jį smaugiant laisvę bei nesugebant atsikratyti KGB agento praeities.
„Aš nemėgstu jo už cinizmą, rasizmą, melą, už nekaltųjų žudynes, kurios vyko per pirmąją jo prezidentavimo kadenciją”, – knygoje „Putino Rusija” rašė žurnalistė. Knyga buvo išleista tik užsienyje, bet ne Rusijoje. Žurnalistė žuvo per V.Putino 54-ąjį gimtadienį.
Niujorke įsikūręs Žurnalistų gynimo komitetas A.Politkovskajos žmogžudystę pavadino „žurnalistiką Rusijoje naikinančiu įvykiu”.
Buvo ir nuodijama
A.Politkovskaja daug rašė apie karą ir dėl to dažnai buvo akylai stebima Rusijos politikų, o kartais – ir saugumo tarnybų. Kartą Čečėnijoje ji buvo suimta ir tris paras laikyta bunkeryje, sulaukė daugybės grasinimų nužudyti.
2004 metais žurnalistė teigė negalėjusi parengti straipsnio apie kruvinąją Beslano įkaitų dramą, kai kariams šturmavus mokyklą žuvo daugiau kaip 330 vaikų ir jų tėvų, kadangi skrisdama lėktuvu iš Maskvos buvo apnuodyta ir atsidūrė ligoninėje.