Tolimųjų reisų vairuotoją iš Vilniaus nužudęs maskvietis nuteistas ilgai kalėti
Novgorodo teismas skyrė dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę Maskvos gyventojui Aleksejui Šukalai už tolimųjų reisų vairuotojo iš Vilniaus Jurijaus Petrovskio nužudymą. Tyrimo pradžioje Šukalai buvo pritaikytas vienas lengvesnių Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnių, pagal kurį asmens laisvė gali būti apribota iki 8 metų. Aukos artimieji manė, kad žudiką ketinta išteisinti, jį iki teismo norėta paleisti už užstatą.
Petrovskio motina vilnietė Zinaida Nemilenceva ir jos advokatas pareigūnams įrodė, kad auka prieš ją nužudant buvo kankinama. Rusų pareigūnams buvo pateiktos morge darytos žiauriai sumušto Jurijaus nuotraukos, tuomet kaltinimai buvo perkvalifikuoti į nužudymą iš chuliganiškų paskatų visuomenei pavojingu būdu. Maksimali bausmė už tokią veiką Rusijoje – 18 metų nelaisvės.
Teismui byla buvo perduota gegužės 19-ąją. Suabejojusi teisiamojo psichika, jam teisėja skyrė psichiatrinę ekspertizę. Šukala buvo pripažintas pakaltinamu.
Bendrovės „Liemonta” vairuotojas buvo žiauriai nužudytas Novgorodo srities Valdajaus rajono Jaželbicų kaime naktį iš kovo 28-osios į 29-ąją. Nelaimės dieną Jurijus iš Lenkijos į Sankt-Peterburgą gabeno buitinės technikos krovinį. Pakeliui užsuko į Vilnių ir Maskvą. Rusijos sostinės muitinėje į Jurijaus vairuojamą vilkiką įsėdo 1973 metais gimęs Šukala. Vienoje iš apsaugos firmų dirbęs, 9 milimetrų kalibro kulkomis užtaisomu IŽ markės pistoletu ginkluotas Šukala privalėjo 800 kilometrų iki Sankt-Peterburgo lydėti brangų krovinį.
Vyrai sustojo poilsėti Jaželbicų kaimo kavinėje „Alionuška”, už 330 kilometrų nuo Sankt-Peterburgo. Pareigūnų duomenimis, kavinėje vyrai vaišinosi alkoholiu. Jurijus buvo sužeistas tarp 24 valandos ir 2 valandos nakties. Tos pačios kovo 29-osios rytą, 10 valandą, jis mirė rajono ligoninės reanimacijoje, netekęs 3,5 litro kraujo.
Pasak teisme dalyvavusių liudytojų, kavinėje Jurijus ir žudikas kalbėjosi apie armiją. Žudikas iššovė netikėtai, Jurijui tebesėdint prie stalo.
Žmogžudys šaudė į kavinės lubas ir sienas, o pribėgęs prie mirtinai sužeisto Lietuvos piliečio daužė kumščiais veidą. Šukalo siautėjo net atvykus pareigūnams, nusiplėšė uždėtus antrankius. Pasak kavinės darbuotojų, laižydamas nuo savo plaštakų kraują, žmogžudys džiūgavo pagaliau nors kartą gyvenime atsigersiąs „prakeikto lietuvio” kraujo.
Jurijus nėra lietuvių tautybės, jo tėvai į Lietuvą 1957-aisiais atvyko iš Baltarusijos. Liudytojų tvirtinimu, vilnietis Šukalos neapykantą užsitraukė, kai atsisakė išgerti už rusų armiją.