Praktikai įsitikinę, kad šalies vaikus slegiančio krūvio problemą išspręstų programų siaurinimas. Patobulinti ugdymo turinį reglamentuojančius dokumentus, ruošiasi Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), parengusi mokinių mokymosi krūvio mažinimo planą.
„Vakarų ekspreso” kalbinti uostamiesčio mokyklų vadovai bei mokytojai pastebi, kad aukštesniųjų klasių mokiniams tenka mokytis dalykų, kurie yra dėstomi aukštosiose mokyklose. O pedagogo laisvę iš ugdymo turinio atsirinkti svarbiausius dalykus riboja nežinia dėl egzaminų.
Vidurinėse – aukštųjų programos
S. Dacho mokyklos vadovė Elena Blažienė įsitikinusi, kad norint sumažinti mokiniams tenkantį krūvį, visų pirma reikia suderinti vidurinių ir aukštųjų mokyklų programas.
„Aukštosios mokyklos skundžiasi, jog vaikai ateina neparuošti. O mokiniai aiškina, kad čia neturi ką veikti, nes tam tikrų dalykų jau mokėsi vidurinėje mokykloje”, – sakė vadovė.
Nežinia kodėl į vidurinę mokyklą atkeliavusios pirmo aukštųjų mokyklų kurso programos, „Vyturio” vidurinės mokyklos vadovo Vladimiro Genučio teigimu, dar padidino ir taip nemažą mokymosi krūvį.
Anot jo, lyginant su užsienio šalimis, ypač perkrautos biologijos, chemijos dalykų programos.
Aukštųjų mokyklų programų intervencija į vidurinį ugdymą stebina ir pedagogus. S. Dacho mokyklos matematikė Asta Mockuvienė tvirtino, kad ruošiant vaikus valstybinimas brandos egzaminams juos tenka mokyti aukštosiose mokyklose dėstomų dalykų. Dėl išpūstos programos dalykui skirtų pamokų nebeužtenka, todėl vaikui tenka daug dirbti namie.
Rankas suriša baimė
Kita praktikų keliama problema – neaiškūs egzaminų reikalavimai, nors mokytojai, pasak V. Genučio, raginami „nežudyti” vaikų ir iš ugdymo turinio atsirinkti svarbiausius dalykus.
„Ministerijos atstovai tvirtina, kad pedagogams atrištos rankos atsirinkti ir mokyti vaikus svarbiausių dalykų. Tačiau kaip atsirinkti, jei nežinome, kas bus įtraukta į egzaminų programas?”, – svarstė jis.
Programų ir egzaminų dermės pasigenda ir „Aukuro” mokyklos vadovė bei aukštesniųjų klasių lietuvių kalbos mokytoja Lygija Virkšienė.
Anot jos, „atsijojus” nereikalingus dalykus, būtų galima sumažinti mokymosi krūvius, tačiau dabar pedagogai priversti nerimauti, ar ko nepraleis, ar tinkamai paruoš mokinius egzaminams.
ŠMM paruošė planą
Nors iki šiol realiai sumažinti mokymosi krūvio taip ir nepavyko, ŠMM jau parengė planą, kuris turėtų patenkinti pedagogų lūkesčius.
Anot ŠMM Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos pavaduotojos Audronės Šuminienės, parengtame mokinių mokymosi krūvio mažinimo priemonių plane numatyta atnaujinti tris sritis – ugdymo turinį reglamentuojančius dokumentus, ugdymo proceso organizavimą bei mokytojų ir vadovų kvalifikacijos kėlimą.
Mokytojai, ŠMM atstovės teigimu, dažnai skundžiasi, kad Bendrosios programos bei Išsilavinimo standartai yra per platūs, todėl juos ir ruošiamasi atnaujinti ir sukonkretinti.
„Bendrosios programos ir Išsilavinimo standartai bus orientuoti į mokymosi rezultatus, o ne į dalykų išdėstymą. Tai padės diferencijuoti mokymą”, – aiškino A. Šuminienė.
O diferencijuojant mokymą, anot jos, reikia keisti ir patį proceso organizavimą. Pavyzdžiui, pamokos metu mokinius galima išskirstyti į srautus pagal individualius poreikius.
Be to, planuojama atnaujinti ir brandos egzaminų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programas, o pedagogams paruošti daugiau metodinės medžiagos.
Didelį dėmesį, pasak A. Šuminienės, ruošiamasi skirti pedagogų kvalifikacijos tobulinimui. Ateinančiais metais startuos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo projektas. Jo metu, anot pašnekovės, mokytojai bus mokomi iš ugdymo turinio atsirinkti svarbiausius dalykus.