Planuojama, kad nuo kitų metų Lietuvoje bus kur kas griežčiau kontroliuojama įvairių prekių platintojų bei vadinamųjų konsultantų veikla.
Žadama, kad pernai ES priimta Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva bus perkelta ir į Lietuvos nacionalinę teisę.
„Ši direktyva draudžia bet kokią nesąžiningą komercinę veiklą vartotojo atžvilgiu. Ji palies ne tik platintojus, konsultantus, bet ir kai kurias parduotuves, turizmo firmas, kur taip pat pasitaiko įkyraus marketingo atvejų – kai pirkėjui prekė tiesiog brukama”, – pasakojo Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.
Pasak jos, nesąžiningos prekybos atvejais galima įvardyti daugelį puodų, patalynių, kosmetikos priemonių prezentacijas, kurių metu dažnai susirinkę potencialūs klientai vaišinami alkoholiniais gėrimais, maitinami, o vėliau, naudojant psichologinį spaudimą, jiems siūloma įsigyti prekę.
„Iš pradžių prigirdė šampanu, paskui liepė dalyvauti loterijoje. Laimėjau minkštą meškiuką, suminkštėjo širdelė ir, matyt, smegenėlės, todėl sumokėjau keletą šimtų avansu už patalynės komplektą. Kitą dieną atsitokėjau, žinoma, nebepirkau tos patalynės, bet iki šiol pasižiūriu į laimėtą meškiuką ir suprantu, kad jis man atsiėjo keletą šimtų litų”, – pasakojo klaipėdietė Onutė.
Z. Čeponytė pastebėjo, kad apginti šitaip nukentėjusius vartotojus nėra lengva – daugeliu atveju atrodo, kad jie viską darė savo noru.
Daugelis žmonių yra nukentėję ir nuo piramidiniu principu veikiančių prekybos kompanijų, kai vartotojui suteikiama galimybė gauti atlyginimą ne už parduotą produktą, o už kitų vartotojų įtraukimą į prekybos sistemą.
Ponia Monika pasakojo vos neįsitraukusi į vienos tokios firmos, platinančios vitaminus, veiklą. Tačiau laiku suvokusi, kad iš tikrųjų pinigus uždirba tik ant aukščiausio piramidės laiptelio stovintis žmogus, atsitokėjo.
„Žinote, man piramidinė prekyba labai panaši į sektą. Į ją įsitraukę žmonės atrodo lyg apkerėti”, – pasakojo Monika.
Kita klaipėdietė Lina pasakojo, kad draugė ją nusivedė į kosmetiką platinančios bendrovės prezentaciją, tačiau esą jokio psichologinio spaudimo ji nepajutusi.
„Susirinko gal dešimt moterų. Dvi konsultantės pristatė savo produkciją, leido ją išbandyti. Tiesa, prieš tai užpildėme anketas, kur buvo prašoma nurodyti pažįstamą asmenį, kuriam būtų galima paskambinti, pasiūlyti produkcijos. Po prezentacijos primygtinai niekas nesiūlė pirkti kosmetinių priemonių, aš tik po kelių dienų sugalvojau, kad visgi norėčiau, ir nusipirkau. Už veido priežiūrai skirtą kosmetikos rinkinį sumokėjau 270 litų. Jei atvirai, daugiau nepirkčiau, jokio stebuklo neįvyko. Be to, konsultantė vis man paskambina, pasiteirauja, ar viskas gerai, gal norėčiau dar ką įsigyti”, – pasakojo Lina.
Z. Čeponytė pabrėžė, kad prezentacijų metu, arba kai prekė siūloma gatvėje, namuose, vartotojas neturi galimybės palyginti jos su kitomis. Dažnai už prastos kokybės daiktą sumokama neadekvati suma.
„Negalima teigti, kad nuo kitų metų bus lengviau apginti nuo tokių nesąžiningų prekybininkų nukentėjusius žmonės. Bet kuriuo atveju, viską reikia įrodyti. Tačiau galbūt vis dažniau bus kalbama apie tai, ir žmonės patys atsargiau vertins tokių konsultantų siūlymus”, – sakė Z. Čeponytė.