Kauno valdžia užsimojo iškeldinti šalia Dainavos turgaus įsikūrusius prekeivius, tačiau jie pasiryžę ir toliau prekiauti
Šalia Dainavos turgaus esančioje Alaušo gatvelėje prekiauja kelios dešimtys smulkių verslininkų. Miesto valdžia ketina juos iškeldinti iki šių metų pabaigos. Tačiau investavę savo lėšas į gatvelės ir prekybos vietų sutvarkymą žmonės neketina pasiduoti ir žada toliau čia prekiauti.
Jie stebisi, kad valdininkai toleruoja šalia jų vykstančią nelegalią prekybą, o iš sąžiningai mokesčius mokančių prekeivių bando atimti darbo vietas.
Miesto valdžia teigia, kad reaguoja į aplinkinių gyventojų skundus, tačiau pripažįsta negalėsiantys iškeldinti visų smulkiųjų verslininkų, nes kai kurie jų prekiauja privačioje teritorijoje.
Žada kovoti iki pabaigos
Šalia privataus Dainavos turgaus esančioje Alaušo gatvėje dar sovietmečiu vyko intensyvi prekyba, čia buvo mėgstama vadinamųjų spekuliantų vieta. Vėliau gatvėje įsikūrė drabužiais ir kitomis pramoninėmis prekėmis prekiaujantys verslininkai. „Čia buvo duobės ir purvynas, žmonės vaikščiodavo patiestomis lentomis, – pasakojo prekeivė Eugenija Svidaravičienė. – Prieš kelerius metus savo lėšomis išasfaltavome gatvelę, įsigijome prekystalius. Kiekvienas išleidome maždaug po penkis tūkstančius litų, o dabar mus veja lauk”.
Kauno miesto tarybos Savivaldos ir ekonomikos komitetas metų pradžioje nutarė, kad nuo gegužės Alaušo gatvėje prie turgavietės įsikūrę prekeiviai turės palikti savo darbo vietas ir per dešimt dienų išmontuoti prekystalius. Vėliau šis terminas pratęstas iki šių metų pabaigos.
Prekeiviai teigia ketiną kovoti iki galo ir darbo vietų nepalikti. „Mokėsime visus mokesčius ir toliau prekiausime, – ryžtingai sako Genovaitė Burbulienė. – Ne iš gero gyvenimo čia esame – daugelis mūsų išlaikome šeimas, yra daug neįgalių žmonių, pensininkų, bandančių užsidirbti vaistams”.
Visų iškeldinti negalės
Jei prekeiviai ir sutiks palikti Alaušo gatvę, dalis jų vis vien liks. Mat keli prekystaliai turgaus prieigose stovi privačioje valdoje. Savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyriaus vedėjas Arūnas Vertelka pripažino, kad čia uždrausti prekybos nėra galimybių. „Jiems užtenka verslo liudijimo ir miesto valdžios leidimo nereikia, – aiškino jis. – Šiuos prekeivius galima bausti nebent už aplinkos netvarkymą, darkančią miesto veidą architektūrą”. Antra vertus, seniai rengiamas ir niekaip nepriimamas miesto kioskų išdėstymo planas, todėl juos kol kas gali statyti kur kas nori.
Kauno miesto tarybos narys Stasys Žirgulis mano, kad Savivaldybės administracija turėtų išsamiau apsvarstyti šios turgavietės prieigų problemą. „Suprantu žmones, kuriems per brangų nuomoti vietas turgaus teritorijoje, nes jų prekės pigios. Todėl reikia ieškoti būdų, kaip jiems padėti. Jei norime tvarkos, reikia to siekti maksimaliai. Tuo tarpu dabar vieni bus priverstinai iškeldinti, o kiti galės pasilikti, todėl keistai atrodo tokia tvarka”, – kalbėjo jis.
Dainavos turgaus direktorius Albertas Užkurys teigia, kad turgavietėje vietos pakaktų visiems Alaušo gatvės prekiautojams. Pasak jo, prekystalių nuoma turguje priklausomai nuo savaitės dienos kainuoja nuo 1 iki 12 litų. „Kaina dar priklauso nuo nuomojamo ploto”, – teigė direktorius.
Tačiau Alaušo gatvės smulkieji verslininkai teigia, kad jų prekės pernelyg pigios ir jų apyvartos nuomai turguje neužtektų. „Tiksliai žinome, kad ten per mėnesį tektų sumokėti 700-800 litų. Tai per didelė suma”, – tvirtino prekeiviai.
Miesto valdžia nuomonės nekeičia
Kauno miesto tarybos Savivaldos ir ekonomikos komiteto pirmininkas Eligijus Dzežulskis-Duonys įsitikinęs, kad prie turgaus turi būti tvarka. „Žmonės turi prekiauti tam skirtose vietose. – sakė jis. – Ši problema vis likdavo neišspręsta, nes pritrūkdavo politinės valios. Pagaliau pavasarį susitarėme, kad prekeiviai ieškos kitos vietos”.
Turgaus prekiautojai tvirtina, kad šis susitarimas buvo priverstinis. „Neturėjome kitos išeities – kitaip nebūtume gavę leidimų prekiauti”, – sakė E.Burbulienė.
Prekyvietę šalia turgaus nori panaikinti ir šalia stovinčio Kovo 11-osios g. 118-ojo namo gyventojai. „Negalime normaliai patekti į savo kiemus per nelegalius prekeivius, kurie išdėsto savo prekes ant gatvės. Turėjome patys atsodinti nuniokotus krūmus, – kalbėjo namo bendrijos pirmininkė Elvyra Valiukaitė. – Jei bus išmontuoti prekeivių prekystaliai, neliks ir šalia jų nelegaliai prekiaujančių žmonių. Be to, vakarais po kioskų stogeliais buriuojasi girtuokliai, paaugliai”.
Prekeiviai teigia, kad visada sutvarko savo darbo vietas. „Pažiūrėkite, ar čia yra šiukšlių, o nelegalūs prekiautojai piktina ir mus, tačiau niekas šios problemos nesprendžia”, – kalbėjo verslininkai.
Veši nelegali prekyba
Nelegali prekyba ant šaligatvių nepažabojama ir prie kitų turgaviečių. Ypač nemažai prekeivių be leidimų susirenka prie Stoties turgaus. Čia jie ant Vytauto prospekto šaligatvio išdėlioja prekes, trukdo eismui prie įvažų. „Ar aš kam bloga darau? Juk ne vogtus, o savo sodo vaisius parduodu, pabūsiu čia valandėlę ir išeisiu”, – kalbėjo įsikūrusi ant šaligatvio Stasė. Kita prekiautoja kojinėmis sako tokiu būdu prisidurianti prie pensijos. „Jau esu bausta 50 litų, bet dabar esu atsargesnė ir pamačiusi pareigūnus pabėgu”, – prisipažino Leokadija.
Centro seniūnas Vytautas Pauliukas tvirtina, kad dabar nelegalios prekybos mastai daug mažesni. „Seniau prekiautojų eilė driekėsi nuo buvusio „Planetos” kino teatro, dabar jie daugiau telkiasi prie įėjimų į turgų”, – teigė jis. Seniūnija susitarusi su Centro policijos nuovada, kad jų patruliai nuolat įspėtų ir baustų prekeivius.
Centro nuovados viršininkas Vilius Velička tvirtino, kad pareigūnai apsilanko turgaus prieigose kas antrą dieną. „Prekeivius įspėja ir pravažiuojantys automobiliu policijos ekipažai, – sakė jis. – Pamatę pareigūnus kai kurie prekeiviai spėja pabėgti, o paskui ir vėl grįžta prekiauti. Kiti ateina valandai parduoti obuolius ir išeina. Nuolat skirti ten budinčių policininkų tikrai negalime. Bet padėtis nėra beviltiška”.
Už prekybą be leidimo viešose vietose baudžiama įspėjimu arba bauda iki 100 litų.