Užsitęsusi krizė santykiuose tarp Gruzijos ir Rusijos gilėja, o tarptautinė bendruomenė kol kas tuščiai ragina abi šalis pradėti derybas.
„Vakarų ekspreso” kalbinti Lietuvos politikai nevienareikšmiškai vertino konfliktą – vieni peikė Rusiją, kiti įvardijo povandenines batalijų sroves bei įžvelgė Gruzijos politinį šantažą, siekiant prisivilioti JAV ir Europos Sąjungos dotacijas.
Interviu mūsų dienraščiui keletą metų Gruzijoje politiniu konsultantu dirbęs buvęs Seimo narys Audrius Butkevičius Lietuvos poziciją krizės atžvilgiu pavadino beždžioniška.
Reaguoja rezoliucijomis
Vakar Rusija toliau didino spaudimą Gruzijai – pranešta, kad bus panaikintos kvotos, kuriomis remiantis kiekvienais metais tam tikram skaičiui gruzinų būdavo išduodami leidimai gyventi ir dirbti šalyje.
Reaguodami į įvykius, vakar bendrą pareiškimą krizės atžvilgiu padarė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentai.
„Su Gruzija susijusių įvykių raida mums kelia rūpestį ir nerimą. Mes raginame abi šalis elgtis ramiai ir santūriai, susilaikyti nuo abipusių kaltinimų ir pereiti prie dialogo bei derybų. Grasinimai ir nenoras nusileisti padėtį gali tik pabloginti”, – rašoma deklaracijoje.
Atskirą rezoliuciją antradienį planuoja priimti ir Seimas. „Lietuvos Respublikos Seimas su nerimu sutiko žinią apie Rusijos Federacijos priimtą sprendimą nuo šių metų spalio mėnesio sustabdyti susisiekimą geležinkeliais, lėktuvais ir autobusais, taip pat pašto ryšius su Gruzija”, – rašoma dokumente.
Parlamentarai teigia apgailestaujantys, kad Rusijos reakcija į teisėtą keturių jos karininkų sulaikymą Gruzijoje, vėliau geranoriškai perduotų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, buvo tokia neadekvačiai griežta, ir kviečia Rusijos Federaciją atšaukti visas anksčiau ir dabar įvestas ekonomines sankcijas Gruzijai.
Nuomonės išsiskiria
Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Justinas Karosas mūsų dienraščiui teigė, kad ir Rusija, ir Gruzija abi yra savotiškai teisios.
„Rusijos reakcija – imperinis reliktas. Keistai atrodo tai, kad Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis nurodė paleisti sulaikytus šnipus, o ne teisti. Kita vertus, veldamasi į konfliktą su Rusija Gruzija kiša sau koją, norint tapti NATO nare. Niekas nei į Europos Sąjungą, nei į NATO konfliktuojančių šalių nepriima. Reikia dialogo, todėl abi valstybės laiko demokratijos egzaminą”, – sakė parlamentaras.
Buvęs Seimo NATO reikalų komisijos pirmininkas Vaclavas Stankevičius taip pat pabrėžė, kad Gruzija turėtų stengtis užmegzti dialogą.
„NATO šalims labai svarbu, kad į Aljansą įstotų valstybės be savo problemų ir organizaciją sustiprintų, o ne susilpnintų. Tad Gruzija turėtų kuo švelniau reaguoti. Lietuvai būtina konstruktyviai reaguoti į konfliktą nepamirštant, kad Rusija – pagrindinė NATO partnerė. Negalima emociškai, vienašališkai reaguoti, nesigilinant į konflikto esmę. Žinoma, Rusijos reakcija buvo neadekvati, nes dabar kenčia gruzinų tauta”, – „Vakarų ekspresui” teigė parlamentaras.
Tarpparlamentinių ryšių su Gruzija grupės pirmininkas, Seimo narys Henrikas Žukauskas teigė manantis, kad Rusija turėtų nusileisti Gruzijai.
„Stebiu įvykius kasdien ir matau, kad agresija iš Rusijos pusės tik auga. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padėkojo visiems, kurie remia sankcijų įvedimą ir užtikrino, kad Rusija nenusileis, neleis tyčiotis. Mes žinome, kuo kvepia tokie pasisakymai – 1991 metais taip pat pirma buvo ekonominės sankcijos, grasinimai, o po to – ir tankai. Rusija nori parodyti savo jėgą, kietą kumštį, tai būdinga labiau monarchams, o V. Putinas turėjo gerą mokyklą”, – sakė politikas.
NATO reikalų komisijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė buvo linkusi peikti Rusiją.
„Gruzija bando išsivaduoti iš Rusijos gniaužtų, o ši tam priešinasi, šnipai stengiasi sukelti sumaištį valstybėje. Rusijos reakcija – kaip imperinės valstybės, neleistina šiuolaikiniame pasaulyje ir net pasibaisėtina. Manau, mes į tai pernelyg vangiai reaguojame”, – sakė parlamentarė.
Beždžioniška reakcija
Keletą metų Gruzijoje gyvenęs bei saugumo ir investicijų rizikos klausimais aukščiausio rango politikams, verslininkams patarinėjęs A. Butkevičius interviu „Vakarų ekspresui” atskleidė, jo nuomone, tikrąsias konflikto priežastis ir interesų sferas.
Ar teisinga yra Lietuvos reakcija į Gruzijos-Rusijos konfliktą?
Mūsų valstybė elgiasi kaip beždžionė. Visiškai negalvojant, kas vyksta, net nesuprantant nieko pamėgdžiojama JAV pozicija, pradedama šaukti apie visokias pagalbas. Kur čia Lietuvos interesai? Niekas negali įrodyti, kokią naudą mūsų šalis turės iš to konflikto. Gruzija turės naudos, Rusija ir JAV kaunasi dėl įtakos Kaukazo regione.
Kaip vertinate įvykius Gruzijoje?
Šiame konflikte yra labai daug aspektų. Reikėtų kalbėti ne tiek apie Gruzijos ir Rusijos santykius, bet JAV ir Rusijos interesus regione. Be abejonės, JAV ir Vakarų Europos valstybės Gruzija yra suinteresuotos kaip tranzito koridoriumi iš Kaspijos naftos baseino. Per Gruziją eina naftotekis. Natūralu, kad šalys, suinteresuotos savo energetiniu aprūpinimu, stengiasi išlaikyti energetinių linijų kontrolę. Juoba kai Rusija išnaudoja savo energetinę politiką norėdama siekti saugumo, užsienio politikos tikslų. Todėl Vakarams yra būtina kontroliuoti naftotekį, einantį per Gruziją. Šiais laikais energetika užsienio politikai daro vieną didžiausių įtakų. Ten, kur praeina vamzdis, lemia politinius santykius su kaimynine valstybe.
Anksčiau to naftotekio nebuvo. Dabar Vakarų valstybės turi didelį pranašumą, galėdamos eksploatuoti milžiniškus Kaspijos jūros naftos kiekius. Tuo tarpu Rusija dideliu intensyvumu negali eksploatuoti savo dalies naftos.
Kita vertus, Gruzija yra vienintelė krikščioniška valstybė musulmoniškų šalių apsuptyje, kuri laikosi provakarietiškos politikos.
Šnipai – tik priedanga
Teigiate, kad Rusija reaguoja ne tiek dėl sugautų šnipų, kiek politiniais sumetimais ir naudodamasi suteiktu pretekstu parodyti geležinį kumštį?
Rusija akivaizdžiai pastebi, kad Gruzija sprūsta iš jos įtakos sferos. Ukrainoje, pasinaudojant ekonominiais svertais, sugebėta padaryti savo įtaką – tas pats vyksta ir su Gruzija.
Reikia suprasti, kad savo sumetimų turi ir pati Gruzija, sulaikydama Rusijos šnipus, karininkus. Juk šiandien Gruzijoje savivaldos rinkimai. Kodėl gruzinai Rusijos šnipelius būtent dabar sugavo, likus savaitei iki rinkimų? Gruzijoje M. Saakašvilio valdžia yra praradusi dalį savo įtakos visuomenei, todėl prieš pat rinkimus buvo reikalingas palaikymas. Jį gauti efektyviausia provokuojant Rusiją. Gruzinų strategai prognozavo Rusijos reakciją, kuri – antigruziniška. Tai žaibiškai mobilizavo visuomenę, kuri stojo už prezidentą, šiandieninę Vyriausybę.
Šnipų sulaikymas – demonstratyvi, Rusijai nedraugiška akcija. Juk kai Lietuvoje sulaikė Rusijos šnipus, viskas buvo labai nugesinta, o ten – atvirkščiai, padarytas šou.
Ar įžvelgiate sąsajų su 1991 metų įvykiais Lietuvoje, kai Rusija pradžioje įvedė ekonomines sankcijas, o vėliau panaudojo tankus?
Manau, kad situacija yra visiškai kitokia. Praėjo per daug laiko nuo Gruzijos atsiskyrimo nuo Rusijos, užmegzti labai svarbūs tarptautiniai santykiai. Įsiveržti į Gruzijos teritoriją vien norėdama sutvirtinti savo interesus Rusija negalės. Antra vertus, rusai gali išnaudoti dvi Gruzijos teritorijas, kurios siekia nepriklausomybės – Pietų Osetiją ir Abchaziją. Šios teritorijos – Rusijos protektoratas, apie 80 proc. gyventojų turi Rusijos pilietybę. Žmonės nori tapti Rusijos dalimi.
Tikėtina, kad nepriklausomybę iškovos Kosovo provincija, o tai gali paskatinti efektyviau veikti ir minėtas Gruzijos teritorijas. Galimas net ir ginkluotas konfliktas, o Rusija turės pilną teisę ginti savo piliečius Gruzijoje.
Bandys kantrybę
Ką reiškia gruzinams Rusijos įvestos ekonominės sankcijos?
Ir labai daug, ir nieko. Kai atvykau prieš keturis metus į Gruziją, man be jokio humoro ar ironijos pasakė, kad Gruzijoje žiemą vienintelė vieta, kurioje šilta – automobilis. Gruzinai visas žiemas gyvendavo be šildymo, nes gruzinai neturėjo pinigų susimokėti už dujas ir Rusija buvo nutraukusi jų tiekimą. Jie sėdėjo šaltyje ir patamsyje, tad dabar jie žino, ką tai reiškia. Išgyvendavo anksčiau, išgyventų ir dabar.
Rusijoje dirba per milijoną gruzinų, kurie dabar negali naudotis Rusijos bankų paslaugomis, paštu ir pervesti uždirbtus pinigus savo šeimoms. Tačiau perlaidas nebūtina tiesiogiai daryti. Juk Rusai neuždarys kitų valstybių bankų. Viską galima apeiti. Gruzijos bankininkai net tyčiojasi iš Rusijos – sąskaitų užšaldymas daugiau propaganda, viešųjų ryšių akcija, nei reali sankcija.
Kaip prognozuotumėte įvykių Gruzijoje raidą?
Rusijos tonas tik griežtės. Jei Rusija atleis vadeles, 100:0 bus laimėjęs M. Saakašvilis. Viskas priklausys nuo to, kiek rusai laikys prispaudę Gruziją. Jei dabar visuomenės akyse totaliai laimi M. Saakašvilis, po kelių mėnesių gali atsitikti atvirkščiai. Dabar žmonės net pradėjo kalbėti laikraščių antraštėmis, kilo patriotizmo bumas.
Užsitęsus konfliktui ims grįžti nepatenkinti gruzinai verslininkai iš Rusijos. Energetikoje – krizė, sienos kirtimas negalimas, prekyba, transportas – sustabdyti. Natūralu, kad po 3-4 mėnesių visuomenė pavargs, kils nepasitenkinimas, o tuo pradės naudotis Gruzijos parlamento opozicija. To ir tikisi Rusija. To nori Vladimiras Putinas, kuris ieško būdų, kaip paskatinti sukilti pačią gruzinų visuomenę prieš M. Saakašvilį. Žinoma, gali būti ir taip, kad JAV, tarptautinė bendruomenė ims spausti Rusiją, tačiau aš tuo netikiu.
Kokios pasekmės gresia abiem šalims?
Rusijai – minimalios. Gruzija automatiškai gali tikėtis rimtų dotacijų, finansavimo iš JAV ir Europos Sąjungos. Gali būti, kad M. Saakašvilio Vyriausybė to ir nori. Tai – politinis šantažas. Su Vakarų parama, paskolomis Gruzija gali gyventi geriau, nei vykdydama normalią savo ekonomiką.