Bankininkai įsitikinę, kad kreditų rinka išliks aktyvi net didėjant palūkanoms, o būsto paskolų didėjimo per daug nepaveiktų net ir žadamas nekilnojamojo turto mokestis
Politikams prakalbus apie galimybę įvesti visuotinį mokestį už nekilnojamąjį turtą komercinių bankų analitikai pažymi, kad tai vargu ar atvėsintų įkaitusią būsto paskolų rinką.
„Jei bus vykdomi pažadai greičiau mažinti gyventojams pajamų mokestį, nekilnojamojo turto mokestis pateisintų lūkesčius, o didesnės pajamos jį kompensuotų. Tik mokestis turėtų būti visuotinis. Nebent su išimtimis socialiai pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, pensininkams”, – vakar sakė „DnB Nord” banko prezidento patarėjas Vadimas Titarenka.
Šis bankas prognozuoja, jog šiemet kreditų rinka turėtų plėstis 46 proc., o kitąmet tempas sulėtės iki 38 procentų. Būsto rinkos plėtra šiais metais prognozuojama apie 70 proc., o 2007-aisiais ji turėtų mažėti iki 45 procentų. Būsto kreditų portfelis didės lėčiau dėl aprimusios situacijos nekilnojamojo turto rinkoje ir Europos centrinio banko (ECB) nuosekliai didinamos palūkanų normos.
„Vis dėlto būsto paskolų rinka išliks labai dinamiška, nes Lietuvos gyventojai vis dar mažiausiai apsirūpinę būstais, palyginti su kitomis ES šalimis”, – sakė Titarenka.
Specialistas taip pat įsitikinęs, kad didėjanti palūkanų norma neatšaldys gyventojams noro skolintis. „DnB Nord” skaičiavimu, vidutinė metinė naujų paskolų palūkanų norma šių metų pabaigoje bus 5,3 procentinio punkto, o 2007 metų gale – 5,5 punkto.
„Prognozuojama, kad artimiausioje perspektyvoje Federalinis rezervų bankas ketina mažinti palūkanų normą. Paprastai ECB seka tuo pačiu keliu. Juo labiau kad nafta nebebrangsta, sumažėjo infliacijos spaudimas ir nespartėja ekonomikos plėtra, o tai yra pagrindiniai palūkanų normos didinimo veiksniai”, – sakė Titarenka
Bankų asociacijos prezidentas Rimantas Busila mano, kad prognozuojant kreditų portfelio didėjimą svarbu ne tai, kiek procentų išsiplečia rinka, bet kiek ji prisotinta paskolų.
„Paskolų portfelis sudaro 45 proc. BVP, o ES šis skaičius bene dvigubai didesnis. Lietuvoje skolinimaisi ilgą laiką buvo stagnacija, ir visai natūralu, kad plėtros tempai išlieka dideli. Rinka dar nėra prisotinta”, – sakė Busila.