Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai visai paprasta sankryža, – tokių šalyje yra tūkstančiai.
Iš kelio ženklų matyti, kad vienas šalutinis kelias tuoj kirsis su pagrindiniu. Miškingų vietovių, kuriomis driekiasi keliai, taip pat apstu, tad kodėl kelio Tauragė-Mažeikiai 39-ajame kilometre esanti sankryža vadinama užkeikta?
Suprantama, ne pats geriausias dalykas prisiminti skaudų įvykį. Tiems, kurie rugpjūčio 14-ąją minėtoje sankryžoje neteko artimųjų, dar neužgijo žaizdos. Tačiau tam, kad tragedijos nesikartotų, būtina grįžti prie šios temos ir pakalbėti apie vairuotojo atsakomybę.
Važiuojant šalutiniu keliu
Po eismo nelaimės viename dienraštyje buvo bandyta įminti nelaimių šioje sankryžoje mįslę. Kaip seną vairuotoją mane stebina rašinio autorės pastaba, kad apniukusią naktį iš Platelių artėdama prie šios sankryžos ji irgi nepastebėjo kelio ženklų.
Ką tai galėtų reikšti – nepamatyti kelio ženklo ar net ženklų, jų specialiai ieškant? Vadinasi, tuo metu vairuotojai rūpi visai kiti dalykai, o ne kelio aplinkos stebėjimas. Juk čia itin svarbus greitis ir vairuotojo patyrimas. Jei patirtis maža, o greitis didelis, tikėtina, kad pamatyti ženklus pavyksta per vėlai, tada gali ir nebelikti laiko priimti teisingą sprendimą, t. y. važiuojant šalutiniu keliu sustoti prieš sankryžą.
Jeigu net patirtis pakankama, o vairuojantysis nepastebi kelio ženklų, avarinė situacija vis tiek kyla, greičiausiai toks vairuotojas aplinką stebi tarsi tunelyje: mato tik važiuojamąją dalį ir nė kiek ne plačiau. Čia jau rimta problema, nes taip važiuojant nelaimė tikrai anksčiau ar vėliau įvyks.
Vėliau dar gražiau – žurnalistė suvokė įvažiuojanti į sankryžą tik tada, kai į jos automobilį vos neįsirėžė kita mašina, važiuojanti pagrindiniu keliu. Ji buvo pamatyta tik visai arti, nes esą užstojo „informacinis kelio stendas”.
Galbūt vairuojant ilgesnį laiką, o dar ir tamsoje, monotoniškame kelyje vairuotoją paveikė vadinamoji kelio hipnozė? Tačiau iš aprašomo epizodo neatrodo, kad vairuotoja buvo užliūliuota kelio aplinkos. Ji teigia specialiai „tyrusi aplinką”… Kita vertus, būtent kelio hipnozei įveikti ir įrengiamos inžinerinės priemonės: informaciniai skydai, kelio ženklai, kitos agitacinės priemonės, kad prablaškytų vairuotoją.
Mano tvirtu įsitikinimu, kelio hipnozė nebūna avarijų priežastimi. Juk ir „užhipnotizuotas” vairuotojas išlieka budrus: automatiškai vykdo visus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tik neprisimena, kaip pravažiavo vieną ar kitą objektą.
Informacijos pakanka
Minėtoje sankryžoje kaltinami ir kelininkai, esą ne visai tinkamoje vietoje pastatę informacinį stendą. Tačiau kad ir kokie statiniai, želdiniai prieš pagrindinį kelią mažintų matomumą važiuojantiems šalutiniu keliu, vairuotojas turi imtis priemonių, kad netrukdydamas leistų pravažiuoti pagrindiniu keliu važiuojančiam transportui.
Ir dar – kuo blogesnis matomumas, tuo atidesnis turi būti vairuotojas! Važiuodamas šalutiniu keliu ir artėdamas prie sankryžos, vairuotojas visada turi nusiteikti, kad teks pristabdyti ir praleisti, o ne tikėtis pralėkti prieš važiuojantįjį pagrindiniu keliu.
Todėl siūlymas ženklą 203 „Sankryža su pagrindiniu keliu” pakeisti 204 ženklu STOP labai nepakeis esmės, nes jei vairuotojas nemato vieno ženklo, tikriausiai nepamatys ir naujo.
Mažinamas iki 70 km/h greitis pagrindiniame kelyje dar labiau skatins vairuojančiuosius šalutiniu keliu ignoruoti ženklų reikalavimus.
Kelininkai nelaiko šios sankryžos „juodąja dėme”. Vietiniai eismo priežiūros tarnybos darbuotojai taip pat įsitikinę, kad sankryža yra gana informatyvi važiuojantiesiems šalutiniu keliu.
Vairavimo procesas
Taigi išlieka žmogiškasis faktorius. Juk jeigu vairuotojas nepastebi kelio ženklų arba neatsižvelgia į jų reikalavimus, jo tyko nelaimė kiekvienoje sankryžoje.
Nepamirškime, kad vairavimo procesas – tai
– nuolatinis besikeičiančios aplinkos stebėjimas ne tik važiuojamoje dalyje, bet ir kelio prieigose;
– reikšmingų saugiam eismui objektų (kelio ženklų ir kitos informacijos) išskyrimas iš kelio aplinkos fono;
– matomos situacijos suvokimas ir įvertinimas;
– sprendimų priėmimas;
– jų vykdymas.
Esu tikras: vairuotojams, patekusiems į bėdą minėtoje sankryžoje, kurio nors vieno, o greičiausiai iškart kelių, šio proceso elementų trūko. Tai ir galėjo būti pagrindine avarijų priežastimi.
Ir jokios mistikos.
Vairuotojai ir… Kalėdų Senelis
Vairuotojo budrumą kelyje silpnina kiti faktoriai. Tolimųjų reisų vairuotojai susiduria su vadinamuoju arklio sindromu. Ilgai užtrukęs reisas baigiantis kelionei vairuotoją itin skatina skubėti namo. Jį užvaldo mintys apie ilgai nematytus artimuosius, apie tai, kaip gera bus išsimaudžius vonioje pavakarieniauti ir pagaliau žmoniškai pailsėti…
Nuo panašių minčių silpnėja budrumas, kai kurie vairavimo veiksmai atliekami skubotai, o tai ir tampa avarijų priežastimi. Ypač dažnos avarijos ilgos varginančios kelionės pabaigoje, kai iki tikslo lieka keli ar keliolika kilometrų..
Lengvųjų automobilių vairuotojų neturėtų kankinti panašus sindromas, tačiau važiuojant kompanijomis, jau baigiantis kelionei, neretai užsikrečiama panašiu sindromu: kad tik greičiau namo… Tai panašu į vaikų elgesį, kai laukdami Kalėdų Senelio jie nekantriai šokinėja bei ploja rankutėmis, kad tik greičiau jis ateitų…
Vairuotojas negali būti darželinukas, laukiantis Kalėdų Senelio. Kad ir kaip bendrakeleiviai džiūgautų, regis, blaškydami jo dėmesį, jis privalo išlikti santūrus, budrus, kad atliktų savo užduotį – sėkmingai baigtų kelionę.
Budrumas, budrumas ir dar kartą budrumas!
Net važiuodamas pagrindiniu keliu ir artėdamas prie sankryžos su šalutiniu keliu negali būti abejingas aplinkai, nors ir tavo pirmenybė. Privalai atidžiai stebėti, kas vyksta prieš sankryžą, ar atvažiuojantieji šalutiniu keliu prieš sankryžą mažina greitį, ar praleis, ar ne? Kitą kartą važiuojančiajam pagrindiniu keliu teks pristabdyti ar net visai sustoti, kad išvengtų nelaimės. Geras tas vairuotojas, kuris net turėdamas pirmumą išvengia avarijos taisydamas kitų klaidas.
Per vairavimo pamokas pasitaiko, kad instruktorius priverstas stabdyti automobilį prieš pagrindinį kelią. Mokinys dažniausiai aiškina, kad būtų spėjęs įvažiuoti į pagrindinį kelią. Taip, galima spėti įvažiuoti, bet važiuojantysis pagrindiniu keliu bus priverstas stabdyti arba manevruoti, kad išvengtų susidūrimo.
Nepaisydami nustatytos tvarkos kelyje dažniau baudžiame patys save ir dažnai nekaltus žmones. Tie, kurie dar tik pradėjo vairuoti, turi nepamiršti vairavimo mokyklose įgytų žinių ir nors minimalių įgūdžių, atidžiai stebėti kelio aplinką važiuodami šalutiniu keliu, o didesnį patyrimą turintys vairuotojai – vadovautis nuostata, kad į pagrindinį kelią reikia ne įlėkti, o įvažiuoti tik praleidus juo važiuojančius kitus vairuotojus ir važiuojant matyti visus kelio ženklus.
Pravartu prisiminti vieną anekdotą. Pasakojama, kad ant paminklo vienam nepatyrusiam vairuotojui iškalta epitafija: „Čia ilsisi tas, kuris turėjo pirmumo teisę…” Humoras juodokas, o iš esmės ne toks jau tolimas nuo teisybės.