Šalyje vykstantys prekių kokybės konkursai laimėtojams suteikia galimybę padidinti prekės pardavimą. Tačiau rinkodaros specialistai sako, kad vienas medalis prekei sėkmės negarantuoja.
Šią savaitę prasidėjo vienas didžiausių produktų konkursų „Lietuvos metų gaminys”. Jame gali dalyvauti visos įmonės, kurių produkcija pagaminta Lietuvoje. Konkursą organizuojančios Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Rimo Varkulevičiaus nuomone, dalyvauti panašiuose konkursuose įmones skatina tai, kad juose laimėtas medalis vėliau gali puikuotis ant produkto pakuotės.
„Apdovanojimas – rinkodaros instrumentas. Tad kodėl apie įvertinimą nepasigyrus visam pasauliui? – klausė Varkulevičius. – Daugeliu atvejų įmonės tokią progą išnaudoja. Tarkime, vienas mineralinio vandens gamintojas Lietuvos metų gaminio konkurse buvo apdovanotas prieš kelerius metus, tačiau dar šiandien ant jo platinamo mineralinio vandens etiketės atspaustas laimėjimą skelbiantis žymuo”.
Pašnekovas galvoja, kad toks produkto ženklinimas daro įtakos tiek
vartotojams, tiek įmonės partneriams. Pasak jo, gaminio pirkėjai žiūri į etiketes, todėl natūralu, kad informacija apie produkto pripažinimą iš dalies veikia jų apsisprendimą.
„Kurio nors produkto įvertinimas leidžia manyti, kad ir kitos to paties gamintojo produkcijos kokybė neprasta, nes technologiniai procesai pritaikomi gaminant ne vieną, o kelis produktus”, – samprotavo Varkulevičius.
Darius Dulskis, Ekonominių konsultacijų ir tyrimų grupės partneris, taip pat pripažįsta, jog paskelbimas apie gaminio įvertinimą – vienas elementų, galinčių lemti pirkėjo pasirinkimą. „Gaminio įvertinimas vietinės reikšmės konkurse tam tikru požiūriu tampa kokybės etalonu. Mažosios ir vidutinės įmonės gaminių neeksportuoja, todėl joms tarptautiniai konkursai neaktualūs, o užsienio rinkose dirbančioms įmonėms jie svarbūs. Tiesa, prieš kurį laiką pasitaikydavo atvejų, kai gamintojus internetu pasiekdavo siūlymai pirkti vienokį ar kitokį tarptautinį apdovanojimą”, – prisiminė Dulskis.
Pasak jo, produkto pripažinimas tiek vidaus, tiek tarptautiniame konkurse – viena rinkodaros komplekso priemonių, tačiau dažniau ji naudojama siekiant ne gaminio, o įmonės pripažinimo.
Atkreipia dėmesį
Ant „Rokiškio sūrio” gaminamo „Montecampo” sūrio dėžutės atspaustas žymuo, rodantis, kad gaminys buvo pripažintas parodoje „AgroBalt”. Tačiau įmonės rinkodaros vadovė Rita Didelytė sakė dėl to jokios pirkėjų reakcijos nepastebinti.
„Aš, kaip vartotoja, rinkdamasi produktą atkreipiu dėmesį į tai, kokių apdovanojimų jis yra gavęs, tačiau tai nėra pagrindinis kriterijus, lemiantis, ar pirksiu gaminį, ar ne. Tačiau jei apdovanojimas skirtas, vadinasi, produktą įvertino specialistai, todėl galima manyti, kad jo kokybė gera”, – svarstė Didelytė.
Pašnekovė siūlė nepamiršti, kad, be apdovanojimo, prekybininkams svarbi ir pakuotė, gera kaina ir tai, ar gaminys neturi analogo. „Apdovanojimai svarbūs patiems gamybininkams. Tai lyg kokybės ženklas, rodantis, kad produkcija greta konkurentų gaminių įvertinta gerai, tačiau pardavimo apdovanojimai tikrai nepadidina”, – tvirtino rinkodaros vadovė.
Didelytės manymu, jei įvertinimas būtų gautas tarptautiniame konkurse, veikiausiai turėtų daugiau reikšmės. Tačiau tarptautinio masto varžybos esą kur kas reikšmingesnės aludariams, nes jie turi įrodyti savo alaus pranašumą prieš užsieninį. O štai pieno produktus lietuviai kol kas mieliau renkasi gamintus šalies viduje. „Galiausiai, – sakė Didelytė, – mūsų rinkoje labai greitai keičiasi produkcijos asortimentas – kol pristatysi gaminį ir sulauksi įvertinimo, naujovė spės pasenti”.
Įvertinimas reklamoje
„Kalnapilio-Tauro grupės” generalinis direktorius Valdas Tekorius mano, jog aludariams vietinės rinkos konkursuose apskritai netikslinga dalyvauti. „Alumi žmonės ir taip domisi, visos rinkos naujovės išragaujamos dar iki tol, kol jos pristatomos konkurse ir pasakoma, kad šitas alus geras. Tuo labiau kad didžiųjų šalies aludarių produkcija iš tiesų gera, tad tik skonio dalykas, kurį alų pasirinks pirkėjas”, – teigė Tekorius.
Jo manymu, alaus pramonei kur kas tikslingiau dalyvauti tarptautiniuose konkursuose, tačiau, pasak Tekoriaus, tik tris jų galima pavadinti rimtais. Tai konkursai, kur pristatoma apie tūkstantis alaus rūšių, jas ragauja ekspertai, neatsižvelgdami į alaus etiketę ar reklaminę kampaniją. „Tokius įvertinimus naudojame reklamoje. Tai profesinis pripažinimas, o Lietuvoje mus įvertina rinka”, – sakė „Kalnapilio-Tauro grupės” generalinis direktorius. Pastarąjį kartą tarptautinio konkurso apdovanojimą „Kalnapilio-Tauro grupė” pelnė šiais metais Sietle (JAV) – „bronza” apdovanotas „Kalnapilio Grand” alus.